Tykiai murksančiam Šunparky
ūksmingam anuõmet
gėrem vyną raudoną
dviese laukiniai
tavo draikės plaukai
atvilnijančia nuojauta laisvės
mojo vėliavos
šėlo blėstantis meilės ruduo
toks šaltas
priėmimas pas Ekscelenciją –
jo nebuvo –
tiktai baltos rūmų kolonos
grifai tąsė protėvių kaulus
pravirko
klavesinas terasoj
pagaugais.


Tuba Mirum














