Išdainuoki

Kada lyja lelijom, tu vėl kalbini vakaro tylą,
Šoka vėjas tamsoj ir užmiega pavargęs rugpjūtis,
Vėl suamsi šuva, iš tamsos baltos vėlės prabyla,
Juodą skraistę išskleisk prieš prasidedant vakaro pjūčiai.

Išdainuosiu dainas, kol medunešį man pažadėsi,
Sals pavargęs dangus ir šypsosis avietinės lūpos,
Į kraitelę nakties tu medunešio skalsą sudėsi,
O po kryžium tyloj baltas angelas vienišas klūpos.

Mažutėliai ateis, kol tu lauksi  vis lauksi to vėjo,
Vaivoriniai žirgai čia priklys, kol  jų atilsį saugom,
O pro mus čia kadais mūsų laikas auksinis praėjo,
Mes su juo amžinai vėl sparnais ir gyvybėm suaugom.

Kada lyja lelijom, tu vėl kalbini vakaro tylą,
Ir lietaus šnaresy mes į naktį sidabro kalbėsim,
Groja pievoj žiogai, šiltas vėjas lyg aidas prabyla,
Išdainuoki  dainas tu rugpjūčio palaimintai vėsai.