Jis atrodo, kai pagautas žuvies
Piterio Breigelio paveiksle.
Ką tik nuimtas nuo kabliuko,
paleistas ir vėl pagautas. Išlipęs iš
žuvies nasrų, be kepurės. Paveiksle
kone visi su apdangalais, jis be.
Žuvies viduje seilėtas gniutulas,
matyt yra jo kepeliušas.
Vasaros vidurys, Liepa. Šios dienos
yr ašarų arba deis lacrimarum.
Medikų komandos gaudo pacientus
nulipusius iš paveikslų. Jų ne taip
daug, tačiau visus turime surast ir
sugaudyt. Prie paieškos visuomet
prisijungia mano šuo aviganis Mozė.
Ligonio pavardė yra ponas Popadinis.
Kad būtų trumpiau, kartais aš jį
vadinu ponu Popo. Popo vedamas,
pasakius, kad greitai
atvažiuos karieta. Tiki viskuo
ir niekuo, bet nesipriešina.
Du žodžiai dvi tabletės.
Pacientas negali nurimt.
Vėl du žodžiai ir jau nebe vienos,
bet dvejos durys į pragarą. Pacientas
atvesdintas.
Jis sako:
- Tai kūdikėlių žudymas. -
Jam pasakome:
- Štai jūsų baziliskai, gerbiamas
ligoni. - Taip mūsų įstaiga parodo
rūpestį. Mūsų įstaiga yra Palaimintoji
Garbingųjų Idiotų Pirmoji Ir Paskutinė
Dangiškoji Prieglauda. Toks taiklus
ir taktiškas pavadinimas.
Ponas Popo - jis niekaip nenori
pripažint gyvenąs šiuo laiku,
sakosi esąs kūdikėlis iš evangelijos,
nužudytas Erodo
kareivių. Sako, kad aš jo gydytojas
esu arba kareivis, arba pats karalius
Erodas. Ligonis labai bijo šunų, todėl
pamatęs terapiniais, o taip pat
sarginiais tikslais įstaigoje dirbantį
šunį Mozę, ima loti pats. Ant šuns ir ant manęs.
Kai Mozė, matyt žaisdamas, grybšteli
jo neskustą skruostą, Popadinis
suklykia, reikalaudamas:
- Pririškite mane! Priryyyškite!
Nieko jam nesakau, tik pakartoju:
- Pone Popadini, va Jūsų baziliskų sriubytė.
Viena medikė glosto galvą ponui
Popadiniui, kita pučia sriubos
šaukštą ir drebančia ranka pila ant
kaktos. Papučia vėl ir vėl pila šįkart
ant smakro, paskui ant skruosto.
Ji labai nusigandusi. Turbūt pirma
josios diena šičionai.
Ji ir toliau nepataiko. Matau, kad
ponas Popadinis čepsi. Smarkiai,
jis turi žvėrišką apetitą, todėl sakau:
- Nebevarkite, valgykite pati, mieloji.
Kuo jūs vardu?
- Ar aš? - klausia ji baugščiai.
- Taip, jūs.
- Mano vardas Bazilina, - prisistato
ji.
- Bazilina. Bazilinaaaa, - mintyse
kartoju aš.