***

dieve kur laikai savo angelus
iš dangaus kartoninių dėžių
tik žuvų akys

einu dygliuotais padais
per savo naivumą
vis susisiuvu venas

saulės plazma
susisuka mane į laikraštį
fakelui ilgiausią naktį

matyti kiaurai tunelius
ant jų sienų sustingusius traukinius
ir save lyg tašką

kaip taikinį tarp metalinių šerniukų
kiaurą parą veikiančiam tire
į kurį nupuolė angelas

netariu nė žodžio nesigirdi
nieko tik kosminis ūkas
tai artėjantis tai tolstantis

taškas