Ne proginiai: 3.. arba kaip pabaigoje –

Jau  nemanau,
kad jas surankioti gebėčiau –
skeveldrų tiek, kad nors, Žmogau,
save į teismą kviesk –
minų laukai,
nepaisant kaip seniai sprogdinti,
skeveldromis rūdija iki šiol.
Štai ir prašau į šitą erdvę pasakyti -
KAS tai negirdi?
KAS žaidžia su žinojimu tikru?

Tai bendra taip,
kaip Lietuva – tėvynė mūsų,
kaip trispalvė į Gedimino kalną iškelta.

Nemėginu savęs nei peikti, nei pagirti,
bet mintyse dažnai sustoju prie paminklo
kuris galėjęs būti, bet...
deja, deja,
išmėtytas skeveldromis rūdija
paupiuose Ūlos, Grūdos
lig Paūlių, iki Puvočių,
o ir Merkys, priėmęs jas tekėti,
kartu su Nemunu
atsikvepia ties Merkine –

Šilinių dzūkų krašte,
nors ir be kojų, nors be rankų,
tačiau žegnojamės su tavimi:
rašyki posmą
kaip iš Dievo žodžio:
te trispalvėje Lietuvos
mirtis nebeateisią...
TTT (Tebūnie Tai Tiesa)
-------------------------______
Lašas po lašo