Žiburiai tamsoje - mintys
Negęstantis proto vaidinimas
Girdžiu, kaip į tuščią kibirą
Įkrenta žvirblis - skaitau
Akių atplėšt negaliu
Tavo rankų ilgumas
Aptinka mano kūno žemėlapius
Ribą
Mūsų artumas, kaip žirklės
Nukerpa nuslinkusius plaukus
Sėdėdamas prieš tave užsimerkiu
Jaučiuosi it obelims sningant
Iš lėto ore pirštai nubrėžia ženklus
Nuojauta - netrukus paukščiai,
Kaip cukrus po dangų pabirs
Ir tu dėkui Dievui
Prie manęs prisirišus esi