nekalbėk

kartą supranti –
gavai palikimą
trečio brolio
nutrūkusią vieškelio giją
ir debesų ganytojo rykštę

nekalbėk netiesos

stovi sutemose ant kalno
pakalnėj nematyti kelio pradžios
pliaukšteltum rykšte
tik ką naktį ganyti –
žvaigždės visada žino savo namus

nekalbėk netiesos

atiduodi gautą turtą nuojautai
tegu ji tave gena

tik nekalbėk netiesos
kai amžinai
liūdno veido mėnuliui sakai –

gera žinoti
ko ilgėsiesi tūkstančiu vakar