Per visų nakc poškėjo tvoros
Ir vanili kvepėjo oras,
Visi šnekėjos apie žiemų,
Katroj atėj in kožnų kiemų.
Apsirangiau žieminį paltų,
kad būt an kiemo man nešalta
Ir veilokus dziedulio veltus,
Kalnierus palto tai pakeltas.
Sakau, išaisiu dar an kiemo,
Išgūzdzysiu tų baltų žiemų,
Bet per duris vos išajau
Šaurys sustūgo, oi, bijau.
Vėpūciniai purausio sniego,
Macyc ir meškos giron miega,
Aš sugrįžau in šiltų trobų,
Ba dar pasgausiu britkių slogų.
Gerau an liupto pagulėsiu,
Laukan per langų pažūrėsiu,
Dar spėsiu aš išaic kieman,
Gi šitas šalcis tai ne man.