jis čiupinėjo chaki šortus liesdamas duriančius plaukelius
neištverdamas dūrių kelnes nusitraukė
pasilenkė atkišdamas apnuogintą savo sėdynę
aš neuostysiu garsiai tariau
ir prasimerkiau
šiandien po langais sustojo automobilis
aštuoniasdešimt kupiūrom atidavė savo vaikams
dar kurįlaik sėdėjo niekur nejudėdamas
plaukelių dūriai kaip sąžinės priekaištai
numovė kelnes palikdami nuogą
ant kurio dygo nauji badantys
taip esti su tais kurie eina per byrantį smėlį
šį vėjai išpusto
neturėdami kieto pagrindo
jie kaip arkliai arba mulai be supratimo
žąslais ir kamanom nepažabojami
bet Viešpaties angelas stovyklauja pas bijančius
jis arti tų kurių širdys sudužusios
iš indo išbėga susitelkę vandenys jūrų
iš sandėlių kyla jų gelmenys
pasirodęs išleidžia burnos kvapą
ir visa kas tarta
įvyksta