Loke1Kūrinys publikuotas dirbtuvėse >>
„... vietoj gėlių tegul po penkis eurus padeda prie karsto…” iš kūrinio „Rodakinos nektarinai – po eurą” (aut. Svoloč)
Senas. Aš jau toks senas kaip gurvolis iš pompėjos. Senas tiek, kad mirtis įgyja prasmę ir vertę.
Amžių išduoda balsas, jis grumšint per storą luobą vos braunasi; Prasilenkia minties (šviesos) ir balso (garso) greičiai; Gelminis atbulinis graužia.
Roro – toks mano vardo trumpinys. Priprantama. Kaip tarkim prie šuns kvapo. Prisitaikau prie aplinkybių taip pat. Bet atsitiko, kad aplinkybės nenorėjo susitaikyti su manimi. Beliko išsikraustyti. Išeini pats, bet pasijauti kaip išspjautas bjaurus juodas triufelis. Ech, ta neišlavinta delikatesais burna... Ši urna tik e-urus priima.
Kažkur kažkas žiūrinėja milijono metų riedulius, stebisi. Nepastebi, kad kasdien vaikštom pačia seniausia mūsų Žemele. Ir manęs dabar niekas nemato kambary su dviem tuščiom vietom. Sau galvoju, ko vieniši žmonės važinėja penkiaviečiais automobiliais. Turbūt pasijaučia dar vienišesni.
Aš kantrus, gelmeny jaučiu, kad Esu žmogus. Kaip voras kantriai sudžiūstu belaukdamas Jų aplankymo.
Pagaliau paguldė ant stalo, kaip ant pjaustymo lentutės. Gal darys aukso pjūvį, gal pamatys lobių skrynią - kurią kiekvienas turim krūtinėj – ir... nepamato. Ten - grumstuotas krateris žioji su lava, pavirtusia juodais triufelių grublais.
Bet... Nepasakosiu, kas būna po To, nes tai kiekvieno asmeninė privilegija.
Pasakysiu tiek. Kulka, iššauta į vandenyną, Dieviškos rankos nukreipta varoma pirmyn į vieną tikslą tam tikru momentu be jėgų sustos. Lyg mirties taške. Bet. Po akimirkos ji vėl judės, tik kitaip ir kitur, ir nežinia nuo kieno rankos.
Iš tikro atėjo, tik konkrečiai pavėlavo. Draugai – šutvė susirinko. Padėjo po 5 e-urus prie grabo kaip gumulus Anų gerklėn, susigėdo nebyliai akims susitikus. Pagerbė – ačiū, pašnekėjo su manim – taipogi ačiū. Klausė, ko nepalaukiau. Et. Gailisi tik gyvieji.
Pasiutusiai pliaupė tądien. Net šuva neišlenda tokiu oru. Jiems - teko. Pagaliau įterpė žemėn. Grimstu kaip kulka vandenin.
Krumsliams grumšint į dangtį kukenau, juokiausi, neišgirdo, nes danguj tądien grūmojo.
Tolumoj susigūžusios į šitą pusę žiūrėjo gervės. Ką jos dūmojo nebyliai... Gal tik budriai patyliukais miegojo.
http: //sinonim_lt. enacademic. com/6624/gurvolis
