užgeso jau laužai iliuzijų
tik paukščiai renka likučius
ir vėjas siaučia
tarp ryto geismo ir sutemų aistrų
žaibai išlygina dangaus takus
ir garsiai ratai rieda
per visą dangų
nereikia
mielas
nieko jau
tiktai lietaus
beprotiškai svaiginančio
lyg jaunas vynas
kaip ir tada
kai garsiai
mūsų valandos kvatojo
ir kilo rūkas pamiškėj
tiktai lietaus
ir to kartaus laukimo