Nuo pirmos raidės

Nuo pat pirmos raidės lig paraščių —
Gyvenimo neišpustyti klodai,
Akis užmerkus lyg sapne atrodo,
Kad tavo žvilgsnį akimis liečiu.

Liečiu tave ir veriasi dangus,
Akių kampučiuos blyksi ryto spalvos,
Kur neaprėpsi stūkso žalios kalvos,
Kregždutės skrydis lig dausų svaigus.

Žmogau, atsidūstu ir vėl tylu atrodo,
Žiogai, ko gero, šituos gojuos miega,
Aš vėl svajoju apie pirmą sniegą—
Tos mano rimtos ir neramios godos.

Paskui vėl medžiuos lapkritys pabus,
Tu vėl nurimęs nesapnuosi nieko,
Prakąsiu  cukrum apbarstytą duonos riekę,
O vėjas neš  skrajojančius lapus.

Nuo pat pirmos raidės lig paraščių
Ten užrašyta pasaka plaštakių,
Sublyksi paslaptingai žalios akys
Ir vėl dangus bauginančiai nuščius.