Speleo

Visą gyvenimą tyrinėjai urvus o paklaustas
nepameni kuo skiriasi
stalaktitai nuo stalagmitų
ar
kabančių šikšnosparnių vyzdžiai

įkypi ar horizontalūs

ar jų matomas apverstas vaizdas
yra vienintelis tikras būdas
įtvirtinti pažiūras

mums kaip ir jiems akys neturi jokios
ypatingos reikšmės –
tačiau klausa beveik tobula

nejau tinkama būtų manyti jog žvilgsnis
esti skvarbesnis už echolokaciją

pabandau šiuo būdu apčiuopt tavo veidą
garso pliūpsniai kurie atsispindi
nuo toskanietiškų lūpų
graikiškos nosies dorėniškai aukštos kaktos
aidu grįžta atgal
ir mintyse piešia tavo
portretą

ryškiau negu dieną
blyškiau negu naktį

Įprastai naktimis miegame žinodami jog sapnuojame
dienomis darome lygiai tą patį
tik pamirštame kad tai irgi sapnai

tik šiek tiek tikresni
šiek tiek dažniau išsipildantys

Visą gyvenimą tyrinėjant urvus
protas tampa gilus ir siauras
atrodo vienintelis tikras buvimas
stebėti šešėlius ant urvo sienos
ir mokytis nebuvimo

mokytis kyboti žemyn galva
apverstų kryžių visatoje

iš tiesų
kaip ir kiti naktiniai gyvūnai
dauguma speleologų neskiria spalvų
ir negali pasakyti
urve tūnančių dėmėtų plėšrūnų kailyje daugiau –
blyškaus fono ar tamsių dėmių

kokiu santykiu reikia atmiešti
gėrį ir blogį
seną vyną ir dar senesnį pokalbį

... pokalbį?

urve čia geriausia akustika
kurios negalėtum palygint
su didžiausiais bažnyčios skliautais

debesų murmančio marmuro aido

žodžiai... kaip didingai galėtų skambėti
tik aplinkui nė vieno klausytojo

kalbantis su savimi
net nereikia praverti lūpų

išeiti iš proto gali
nepakilęs iš vietos