pareinu

pareinu
nagais per nugarą
ligi skausmo susmigę
prisiminimai
iš aplūžusios spintos
skudurai išdrikę
dredai sienom gebenė
su bitėmis
be geluonių
zurzia virš kriauklės
vandens lašo
. . .
pareinu
per vamzdį
kol pamatau
tunelyje šešėlį
tiesiantį juodą obuolį
galva panyra
į blausią šviesą
ant sienų žiogų pano
taip žalia nuo griežimo
toli nebuvau
nes esi visur
. . .
be manęs ir kartu
kaip užkeikimas
grandininės
reakcijos
nuliai mėnuliai
taškai
ant veido
vis lyja
vis lyja
. . .
kartojasi n-tąjį kartą
nesakau sapnas
per tikras
raktas po vandeniu
veido mimika
eisena kai mano
pėdos ant tavų
kartu kur beeitume
vis prieš akis
laukiantis sodas
. . .
slystu
nuo šaligatvio
vis po ratais
atgimstu
kriminalinių kronikų
nuotraukose
filantropų čekiuose
pašto dėžutėj
kvepiančioj
įrištais puslapiais
. . .
paimi raktą
sukaukši dantim
durų vyriai
impozantiškai
rikiuojasi
į kariuomenę
saugančią
nuo išprotėjimo
kai galvoju
apie tave
. . .