Meilės Istorija

Kūrinys dalyvavo Konkurse >>


Penktadienis, po darbo, aš praveriu duris
Dieve, aš pavargus, sublogus moteris
Kaip aš b... t pavargus, sublogus moteris
Penktadienį po darbo vėlei praveriu duris

Įžengiant man moja jo buteliai tušti
Pyksta, nes vėluoju, jis sofos pakrašty
Pyksta ir burnoja jis tos sofos pakrašty
Pinasi po kojomis tie buteliai tušti

Visai neapsikentus iš namų bėgte
Eisiu gal pas mentus gal gersiu su drauge
Gersiu gal pas mentus nuėjus su drauge
Visai neapsikentus, basomis, bėgte

Regis ką tik piršosi, turėjo raumenų
Vežė mus į Birštoną, taip gerai menu
Vežė gi į Birštoną, nu taip gerai menu
Droviai man jis piršosi, turėjo raumenų

Opelį vairavo, uždirbo į valias
Turėjo namie barą, siuntė lauk kales
Turėjo gerą barą ir siuntė lauk kales
Kai opelį vairavo ir uždirbo į valias

Viskas jau pasikeitė - nebe tie laikai
Aš jaučiuos kaip įkaitė - vargšai tie vaikai
Aš tikra čia įkaitė ir vargšai mūs vaikai
Kaip viskas pasikeitė jau nebe tie laikai

Jau pusiau nuėjus ir ką gi pamatau
To nesitikėjau, gink Dieve - va tai tau
Jo, nesitikėjau, bet šičia... va tai tau
Jau pusiau nuėjus - oho - ką pamatau

Absigobęs nerimu jis vejasi mane
Gūžiasi lyg baramas, nors vienas vagone
Gūžias tarsi baramas, jis vienas vagone
Absigobęs nerimu, vėl vejasi mane

Išraiška lyg kankinio, ašaros veide
Lipa jis iš traukinio, rožė po ranka
Lipa jis iš traukinio su rože po ranka
Išraiška lyg kankinio ir ašaros veide

O širdis kaimietės be galo paprasta
Ką tik jį pametus jaučiuosi surasta
Ką tik jį pametus vėl jaučiuos gi surasta
Ėch, širdis kaimietės... Be galo paprasta.

__________ 

Zosė

Anksčiau publikuotas čia >>