Penktadienis, po darbo, aš praveriu duris Dieve, aš pavargus, sublogus moteris Kaip aš b... t pavargus, sublogus moteris Penktadienį po darbo vėlei praveriu duris
Įžengiant man moja jo buteliai tušti Pyksta, nes veluoju, jis sofos pakrašty Pyksta ir burnoja jis tos sofos pakrašty Pinasi po kojomis tie buteliai tušti
Visai neapsikentus iš namų bėgte Eisiu gal pas mentus gal gersiu su drauge Gersiu gal pas mentus nuėjus su drauge Visai neapsikentus, basomis, bėgte
Regis ką tik piršosi, turėjo raumenų Vežė mus į Birštoną, taip gerai menu Vežė gi į Birštoną, nu taip gerai menu Droviai man jis piršosi, turėjo raumenų
Opelį vairavo, uždirbo į valias Turėjo namie barą, siuntė lauk kales Turėjo gerą barą ir siuntė lauk kales Kai opelį vairavo ir uždirbo į valias
Viskas jau pasikeitė - nebe tie laikai Aš jaučiuos kaip įkaitė - vargšai tie vaikai Aš tikra čia įkaitė ir vargšai mūs vaikai Kaip viskas pasikeitė jau nebe tie laikai
Jau pusiau nuėjus ir ką gi pamatau To nesitikėjau, gink Dieve - va tai tau Jo, nesitikėjau, bet šičia... va tai tau Jau pusiau nuėjus - oho - ką pamatau
Absigobęs nerimu jis vejasi mane Gūžiasi lyg baramas, nors vienas vagone Gūžias tarsi baramas, jis vienas vagone Absigobęs nerimu, vėl vejasi mane
Išraiška lyg kankinio, ašaros veide Lipa jis iš traukinio, rožė po ranka Lipa jis iš traukinio su rože po ranka Išraiška lyg kankinio ir ašaros veide
O širdis kaimietės be galo paprasta Ką tik jį pametus jaučiuosi surasta Ką tik jį pametus vėl jaučiuos gi surasta Ėch, širdis kaimietės... Be galo paprasta.
Ale gražę, gražę, ačiūs tau, numylėtoji mona. Zosikė Pabradį išgarsins pa visu Lietuvu, pajiezija iš širdielas parašyt, a ni šep tą kokę šmikę. Spominaju, kaptę, septyneešims ontrais reikėj Irenku vytis blim bliam bo on kuti užsišik ką tris počkus kastyčę per vienu dzienu surūk, a on sak "A mon kailinią kur, a kurtkė Andriušos?" nu i paskiau ka debilavots pa visu Pažeimenį ieškoj, a on s'padruškėmis in kavinėn nuvėjus, vot tak vot. Vopščim no moni diašims, rekomendacija, pypy v'mėgstamiausiuosna, galėtum visi paskaityt tokį meilėraštę ką jablynkšt jausmelį pažadin. Otap!
man patiko labai savitas banalios istorijos interpretavimas. Emocija paliekama už. Ji nėra svarbi. Lyg žiūrėtum filmą, greitai bėga kadrai, striginėjimas (pakartojimai) "kala" į sąmonę: ach meilė tokia yr:) Bet - 4. Už kitokį žiūrėjimo kampą
Labai patiko, tik mįslę dabar menu, kankinuosi: kaip nuo sofos pakraščio subjektas atsiduria vagone ir kur konkrečiai buvo rožė??? Po ranka pasitaikyt gali žarsteklis, na, šluota galų gale, bet rožė?
Juokas čia pro ašaras, taip ir regi, ne tik kaimietę, mieste tokių dar daugiau, beprotę įklimpusią, lyg musėlę barščiuose. Ne mano būdui būtų tokia ,,meilė'', spyris š...n ir pro duris latrą. :D
Ėch ką gražę Zoska paraš, ta širdzelį susop. Sposyb te, mergike no Pabradis, za tava pajieziju. No moni petaks a kap bus grabnyčia vodačkos priduosiu nimokamą. Vot tak.