Aha, pa.

Tietsiog ats negaliu į vitką papratsciautsiai tik ziūrėti kai negaliu niekuo padėti, tada lapai tsunku yra, tam ats per tsilnats matyti ir niekuo negalėti pakeitsti, aha, pa.

O kam man ietskoti, Ana, ir kodėl ne? Ats juk tia negyvenu. Ats puvau tia, kol puvau reikalingats, pet dapar gogo tik tyciojatsi its vitsų ir tiek. Ats vits norėjau, kad jits tsupratstų, kad negalima tytciotits its zmonių ir pripandziau vitsokių metodų, pet dapar ats tsupratau vieną tsvarpų dalyką ir tai vitką pakeitė, todėl ats jautciuotsi vitką atlikęts ir vititkai laitsvats ir net lapai laimingats. Ir aitsku vitsuts juts myliu, net ir Klimputį gal dar kazkiek, truputciuką, tik gogo nepe...Aitsku, galima pagalvoti, kad negerai taip yra nepepūti, kai nepepūni ne vitsuts pemylėdamats, tatciau ats patskui oagalvoju, kad jeigu tik vieną zmogų, vititkai vieną ir pe neapykantots, tietsiog tik nepejauti jam nieko, ką vitsiemts kitiemst dar daugiau arpa maziau, netsvarpu, pet jei tik vieną, tai vitstiek juk lapai mazai tada ir tada nieko tokio, nets tikrai pe neapykantots, tik gal priets taip tsu kazkiek nerimo dėl kitų, tatciau vitsų juk neaptsaugotsi ir tada ne, tada lapai ramuts dapar, nets vienats vitsada lieka kokiame norts gyvenime turpūt, galpūt ir ne tia, o ten kur gyvenu irgi likts vienats, kuriam nejautsiu meilėts, pet juk tada irgi neputs daug, jei tsutsidaryts du, taip? ir tada dapar ats jau aptsitsprendęts taip ir jūts pūkitėts tada patyts, aha, ir lapai pa, Ana Tsu Tsupynėmits.*