tai buvo Ana
Aphrodite žinojo
jog ji šiandien būtinai pasirodys
kadaise Aphrodite jai padovanojo storą knygą
norėdama kad Ana užrašinėtų
visus gimusius galvoje eilėraščius
žinoma knyga
kaip ir kitos Aphrodite dovanos
buvo stebuklinga
visos ryškiausios mintys
užrašytos knygoje
turėjo tendenciją tuoj pat įsikūnyt
štai ir dabar
tarsi iš niekur besiartinančią audrą
prišaukė Ana
nors šiandien net jos dėvima tamsiai raudona suknelė
pabrėžė viduje kunkuliuojančius jausmus

tegu tada pasaka prasideda
karštą vasaros dieną
virš vandenyno suka ratus kirai ir nerimastingai klykauja
Aphrodite stovi prie vandenyno
ir stebi atsimušančias į akmenis bangas
o pietų vėjas maloniai kedena jos plaukus

kurkim
šypt
į kokią pasaką keliausim
vasaros ar žiemos