'manau tu jau žinai atsakymą'
kuriam laikui Aphrodite žiūrėdama į Aną nutilo
paskui vėl atsiduso ir pratęsė savo mintį
'matantys daugiau negu kiti
geba pakeisti likimo žemėlapius
tačiau viskas turi savo kainą'

prieš akis Ana išvydo Aphrodite kuriamą vaizdą
drugį skrendantį šviesos link
ir trokštantį su ja susilieti

'negana mūsų noro padėti'
žiūrėdama į drugį tęsė Aphrodite
'žmogeliukai patys turi panorėti padėti sau
o mes tik kviečiamos turim teisę įsikišti
ir kviečiamos ne žodžiais
nes žmogeliukų žodžiai ir norai dažnai susikerta'

'ar jam reikia pagalbos'
tebežiūrėdama į drugį pasakė Aphrodite
paskui mostelėjo ranka ir rodomas vaizdas išnyko

Aphrodite ištiesė delnus
ir ant jų tuoj pat nutūpė
dvi mėlynsparnės peteliškės
nutūpusios jos pradėjo keisti
savo spalvą formą dydį

stebėdama peteliškių transformaciją
Aphrodite šyptelėjo ir prabilo
'ar dvi vienodos dalelės
nublokštos į praradimo iliuziją
ir trokštančios savarankiškai viena kitą atpažinti
būtų dėkingos
jei koks pašalinis stebėtojas
pirštu parodytų į šalia esančią'

Aphrodite lengvu judėsiu pakėlė rankas
ir abi peteliškės
atgavusios savo įprastą pavidalą
nuplasnojo į viršų

kurį laiką jos vis sukinėjo ratus
virš Aphrodite ir Anos galvų
bet galiausiai nuplasnojo miško link
ir dingo tarp tankiai augančių medžių

'įsikišimas visada turi grįžtamąjį poveikį
bet ne visada jis būna negatyvus
juk buvai pajutusi ir pozityvias bangas
kai įsikišdavai kviečiama'
baigdama savo mintį Aphrodite
klausiamai pažvelgė į Aną

Ana kuriam laikui susimąstė
paskui pažvelgė į Aphrodite
ir kurdama norimus vaizdus
pratęsė minčių giją

kurį laiką Aphrodite ir Ana
sėdėdamos ant savo lovyčių
žiūrėjo viena į kitą

Aphrodite žinojo
kad mato tą pačią Aną
ir vis dėlto šiek tiek kitokią
nematomas veidrodis jai parodė tai
ko ji anksčiau pati nesugebėjo įžvelgti

sapnų pasaulis pamažu išsisklaidė
Aphrodite atsikėlė
priėjo prie Anos
ir atsisėdusi ant lovytės ją švelniai apkabino

Aphrodite ir Ana jautėsi taip
tarsi būtų susitikusios po ilgų išsiskyrimo metų
joms atrodė
kad atsidūrė visai kitame pasaulyje
negu tas kurį vakar paliko užmigusios

Aphrodite šiek tiek atsitraukė
ir žiūrėdama Anai į akis pasakė
'matai
visi mūsų praradimai
kaip ir atradimai
tėra iliuzija
iš tikrųjų mes niekada ir nieko neprarandam
viskas tik nuolat keičia savo pavidalą'

tą dieną Aphrodite ir Ana
daugiau neištarė viena kitai nė žodžio
ne todėl 
kad neturėjo ką pasakyti
jos tiesiog norėjo pasimėgaut
tyla ir buvimu
taigi susikibusios už rankyčių
ir neieškodamos jokių nuotykių
skraidė virš pamėgtų ežerėlių ir upelių

aušo
dangus nusidažė švelniai rožine spalva
ir žvaigždė pasislėpė nuo pašalinių akių

Ana sustojo ir nusivylusi paklausė
'kaip mes dabar skrisim paskui žvaigždę
jei jos nesimato dangaus skliaute'

'ji pati atskris pas mus'
nusišypsojusi tarė Aphrodite
ir ištiesė delną

netrukus jos abi pamatė krintančią žvaigždę
iš pradžių ji krito šviesos greičiu
bet priartėjusi sulėtino kritimo greitį
ir lengvai lyg pūkas nusileido ant Aphrodite delno

nusileidusi žvaigždė atgavo gyvatės pavidalą
o Aphrodite švelniai paglosčiusi ją piršto galiuku
tyliai liepė 'miegok'

gyvatė nusižiovavusi susisuko į kamuoliuką
ir užmigo ant Aphrodite delno

'mums irgi reikia pailsėti'
tarė Aphrodite ir paėmė Aną už rankos
jos abi nužingsniavo link nežinia iš kur atsiradusios palapinės

Ana tik dabar pajuto nuovargį
taigi iškart atsigulė į savo jau paklotą lovytę
ir kietai užmigo

miegodamos Aphrodite ir Ana susapnavo
tą patį sapną