tuščiažodžiavimas characters (with spaces) 1.832

kurianti šviesa iš tavo rankų apskliaučia galvą ir taip paprasta kai girdžiu tave
kaip dieviškai paprastą žodį ir orą geriu garsą jis įsiskverbia aukso pjūviu
iškeldamas taip aukštai ir tik tyla besisukanti ūkuose skamba išdrįstu
ją paliesti išnykstant jutimams nė vienas žodis netampa banalus
nors girdėtas visų pasaulio kalbų deimantas supjaustęs erdvę
o kartais

kai jie atsisuka
krinta avies vilna
jų naguose įrankiai
iškasa neolito akmenis
jais grįstas dūlančias gatves
jos spengia tarp aukštų kolonų
kruvinais kapliais lyg vilko dantim
įsikimba į byrančius antikinių skulptūrų
veidus neatsparius pulsui ir urzgesiui
lytėjimui avinėlių ir jų mekenimui
prie dubens gimstančioms
temidėms sveriančioms
naujus gyvenimus

paprastas kaip tyla kaip pauzė pasaulis pilnas negimusių visatų riedančių lynais
tarp regėjimų iš to kas netarta ir tik naujai gimusį liečiam ne pirštais kūnu
o nuojauta krintant žvaigždei tyla spengia taip spengia tavo mintys
kuriančios planetų chimeras besipriešinančias chaosui jaučiu
harmoniją ir neabejoju kad garsas ir žodis paklūsta vizijai
bet dažnai

sprogsta sekundė
išsitaško į visas eras
neuronai avinėlių ir vilkų
kryžmintų piešiniuose apsipila
sidabro dulkėm skafandrai ir kaukės
iš viršaus girdisi koliziejaus griuvėsių aidas
o jie geria gladiatorių krauju išsiliejusias
upes į raudonas neonines reklamas
kol dega ėjimui žalias signalas
išgirsti urzgimą prie ėdžių
virš savęs pasilenkusį
savo paties šešėlį
tekančioj upėj

turi atleisti sau ir laikui tarp žodžio ir minties matant kaip peiliu iš aukščiausios
praradimų galaktikos pjaustomi amfibijų kūnai pasklinda virš miestų matai
įsijungusi lazerio blykstė mirkčioja skiemenis apie laikinus ir amžinus
prisirišimus ir lyg salamandros uodega plakanti akmenis
iškloja paprastą tiesą tereikia dar bent vieno
gyvenimo