Apie laumžirgius

Mokiaus tylos o jie kalbėjo apie kantrybę
Empatiškai per laumžirgio sparnus žolėje pilant lietui
Ieškodami ženklų kelyje nuo žemės pergamentiniam šaliui
Lanku apjuosiančiam trūkinėjančius akių mirksnius
Elegija iš sparnelių apkritusių ežerais 

Viena puse liejasi į jaunaties švytėjimą
Intakus kita puse nukertantis delčios nėštumas
Ei čia jau iliuzija ar halograma
Nieko netark tarė viešpats tik vakuumas
Ir užmerktos akys kai ant vokų nutūpia laumžirgiai
Naujai išskraidint galintys sparneliai perdažymui
Tik todėl kad toks skirtingas tylėjimas
Elegetaujant lietaus lašus randame laumžirgį žolėje
Liečia vienas kaip savo gyvenimą kitas pakelia
Eidamas lietų nugeria ar smeigtuku į rėmelį kolekcijai