Taip noris perplėšti TV programą, nes šalta, šlapdriba, išaušta rytas per anksti, nes rankos lyg pilki vabzdžiai sparnais mojuot pavargę, bet gi privaloma gražiai
gražiai pro šalį žvelgti, kada laimingi skaičiai išrieda tik laimingiems, kada toli toli nubėgusį tave iš balso atpažįsta telefonas.
----------------------------------
Vien rūškanas dangus ir gruodis lyg niekur nieko priešais vienpusį eismą ūžaus.
Pirmoji dalis, tarsi mano rytas :)
Kodėl "kabina" šis eilėraštis?
Esmė - paprastume -neperkrauta visom galimom įmantrybėmis, kurios kartais suveikia priešingai, t.y. apsunkina eilėraštį.
Ir gan netikėtas sprendimas, bet labai labai vykęs - eilėraščio pabaiga.
Man patiko
paskolinkite savąjį rašiklį 5 žvaigždutėms nupaišyti.
tai kodėl norisi perplėšti programą? - motyvacija dirbtinė, po to rankos pavargusios (čia metafora švelni, ažūrinė su tais sparneliais)...bet kažkodėl privaloma pro šalį žvelgt ir tada blyn teleloto ir telefonas iš ausų išlindęs...silpnokas bandymas, gal per 10 min suręstas
Perplėšti programą - per maža, verčiau išmesti-:))... laimingesni netampame matydami vieną laimingą tarp kitų nelaimingų... telefonas - kas kitą, jis - visada šalia, tarsi žmogus:
,,... tave iš balso atpažįsta..."
Tikėtina, kad eilėraščio žmogus žaidžia teleloto, turi kiek senstelėjusį išmanųjį telefoną ir menkai naudojasi internetu...tačiau bando plaukti prieš srovę, gyvena name su dideliais langais...Žodžiu kriminalinis tyrimas, o ne interpretacija :)
ok, raiška, tarkime, ne visai mano gremėzdiško skonio (išskyrus tuos pilkus sparnelius). patiko kitkas - ramiai srūvanti melancholiška nuotaika. nėra lengva paprastais žodžiais tą emocinį lauką sukurti. už tai 4-
net nenutuokiu ką ten pamelavo programoje, bet neparodė kad sukilo tokie impulsai, kaip draskyti ką nors, kas lengvai plėšosi, mhmmmmm - jau nuo vasaros neturiu televizoriaus, gal kokį kanalą uždarė?.. ar vietoj laukiamos laidos tele loto užkišo...
vien žodž aišku tiek, kad protas lyrinio herojaus plaukia vienakrypčiu eismu - o tas eismas, tai gyvenimas iliuzijoje; draskytis pradeda žmonės, kai tik protas pajaučia pavojų, kad iš jo gali atimti tą iliuziją - mat ji jam yra visa realybė;
visi iliuzijoje savo-jos visos skirtingos ir priešpriešoj, tik štai kryptis viena: iliuzija-tiesa, o kai tik ją sugriauna, neramumus protas daro... taip ir pradeda telefonai būt bičiuliais - atpažinti, kai žmogus gyvena gyvena, o pats savęs nepažįsta.
man čia toksai daugiau dienoraštinio pobūdžio tekstukas. piliečiui judančiam vienakrypčiu eismu, nuleido padangą... tai jo iliuzija nebevažiuoja...