Rašyk
Eilės (77278)
Fantastika (2264)
Esė (1538)
Proza (10805)
Vaikams (2638)
Slam (65)
English (1199)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Andersenas ir Lietuva

2005-05-12
Šiemet pasaulis mini Hanso Christiano Anderseno 200 metų jubiliejų. Nemažai jam skirtų renginių vyksta ir Lietuvoje. Balandžio 22 d. Vilniuje surengta tarptautinė konferencija „Andersenas ir Lietuva“ (rengėjai – LNB Vaikų literatūros centras ir Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius).

Lietuvių skaitytojai pažįsta Anderseną tik kaip pasakų kūrėją. Pirmasis jo pasakų rinkinys lietuvių kalba buvo išleistas 1895 metais. Daugiau nei per šimtmetį Lietuvoje išėjo per 20 įvairiausių pasakų rinkinių, dešimtys atskirų pasakų knygų, perpasakojimų, adaptacijų. Vis dėlto rašytojo jubiliejų sutinkame neturėdami didžiosios dalies jo pasakų, išverstų iš originalo kalbos. Tuo atsiliekame nuo latvių ir estų.

Inguna Daukstė-Silaspruogė iš Latvijos universiteto ir Jaanika Palm iš Estijos vaikų literatūros informacijos centro apžvelgė savo šalių Anderseno kūrinių leidybą. Pirmasis Anderseno pasakų rinkinys latvių kalba pasirodė 1859, estų – 1877 metais. Dabar Latvijoje ir Estijoje yra išleistos beveik visos – 190 Anderseno pasakų, ir visos jos išverstos iš danų kalbos.

Apie Anderseno pasakų vertimus į lietuvių kalbą pranešimą padarė danų kalbos specialistė Loreta Vaicekauskienė (VU), kuri analizavo kelis „Sniego karalienės“ vertimus, pripažindama, kad geriausias yra naujausias vertimas iš originalo kalbos. Loreta Jakonytė (LLTI) kalbėjo apie Anderseno pasakų perpasakojimus (istorijų trumpinimai, paveikslėlių knygos, eilėraščiai, užduočių knygelės ir t.t.), kurių Lietuvoje yra gausu, tačiau kol kas jie dažniausiai laikomi profanacija.

Kaip ir kiek lietuvių rašytojų kūrybą veikė Anderseno kūriniai, įrodyti sunku. Kęstutis Urba (VU) analizavo XX a. II pusės lietuvių literatūrines pasakas ir „anderseniškų“ apraiškų rado Janinos Degutytės, Vytautės Žilinskaitės, Gintarės Adomaitytės, Nijolės Kepenienės bei kitų autorių kūriniuose. Loreta Žvironaitė (VPU) Anderseno kūrybos pėdsakų aptiko Sigito Gedos, Violetos Palčinskaitės, Dalios Kudžmaitės, Valdemaro Kukulo, Liutauro Degėsio eilėraščiuose. Asta Gustaitienė (VDU) lygino pasaką „Mergaitė su degtukais“ su XX a. I pusės lietuvių prozos kūriniais. Labiausiai prie šio Anderseno kūrinio priartėja Lazdynų Pelėdos apsakymai „Motulė paviliojo“ ir „Pavasario rytmetį“.

Dailėtyrininkė Ingrida Korsakaitė apžvelgė Anderseno pasakų lietuviškų leidinių iliustracijas. Pirmieji ir nemažai kitų jo pasakų rinkinių bei atskirų pasakų knygų buvo iliustruota užsienio autorių iliustracijomis. Tuo tarpu Irena Žviliuvienė, Jūratė Stauskaitė, Tomas Markevičius, Herta Matulionytė, Kęstutis Kasparavičius, Alfonsas Žvilius, Lina Eitmantytė-Valužienė, Evaldas Mikalauskas, Dalia Dapkutė ir kiti dailininkai kuria savitą, lietuvišką Anderseno pasakų iliustravimo tradiciją.

Teatrologė Audronė Girdzijauskaitė aptarė Anderseno kūrinių pastatymus ir reziumavo, kad nuo 1931 m., kada rampos šviesą išvydo pirmasis spektaklis – „Sniego karalienė“, iki šių dienų Lietuvos teatruose pastatyta per 50 vaidinimų. Režisierius Rimantas Driežis analizavo spektaklius Lietuvos televizijoje, kurių iki šiol suskaičiavo šešis, o Lietuvos radijo redaktorė Alma Valantinienė, ištyrusi radijo fondo archyvus, rado septynis pagal Anderseno pasakas sukurtus radijo vaidinimus, kurių pirmasis įrašytas 1959 metais, o aštuntasis išeis į eterį šiemet.

Svenja Blume iš Freiburgo universiteto nubrėžė Anderseno ir vokiečių romantikų kūrybos paraleles, o viešnia iš Suomijos Riitta Kuivasmäki džiaugėsi, kad šalia Anderseno Šiaurės šalys turi ir kitų pasakininkų – Zachariją Topelijų, Astridą Lindgren, Tovę Jansson. Pranešėja lygino juos ir pabrėžė, kad visi keturi gebėjo rašyti paprastai ir patraukliai, todėl populiarūs iki šiol.

Danguolė Šakavičiūtė (ŠU), konkurso „Laiškas H. Ch. Andersenui“ iniciatorė ir organizatorė, pasakojo apie šį aštuntą kartą organizuojamą renginį, kada moksleiviai, studentai ir suaugusieji rašo laiškus ir polemizuoja su Andersenu, remdamiesi šių dienų situacijomis. Panašų projektą pristatė folkloristas iš Rygos Guntis Pakalnis. Jis parodė videomedžiagą apie Latvijoje vykusį konkursą, kada Anderseno pasakas sekė anūkai ir seneliai. Panašūs projektai įgalina netradiciškai suvokti Anderseno reikšmę, jo kūryboje rasti savo laiko idėjų.

Charlotte Helt (Danija) kalbėjo apie Anderseno vaidmenį šiais jubiliejiniais metais. Jubiliejiniai renginiai skatina žmones daugiau skaityti, pažinti Anderseną – ne tik pasakų kūrėją.


Roma Kišūnaitė
 

Rašytojai

 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2005-05-12 14:44
Vidmantas Nuolaida
Turiu maišelį ant korio parašyta:
Smėlis iš Danijos, iš H. K. Anderseno tėviškės Odense  :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą