Apie:
Vytautė Žilinskaitė – iškili prozininkė humoristė, pagilinusi komiškąją literatūrinės vaizduosenos aspektą. V. Žilinskaitė gimė 1930 m. gruodžio 13 d. Kaune. Baigė Vilniaus universitetą. Dirbo „Jaunimo gretų“ redakcijoje.
V. Žilinskaitės knygos – dažniausiai ne istorijas pasakoja, o svarsto kokią nors problemą, ji „filosofuoja“ pasirinkta tema, naudodamasi stulbinančiomis hiperbolėmis, fantastiškais įsivaizdavimais, kurdama absurdiškas situacijas. Jos humoreskos nėra lėkštas šmaikštavimas, jose niekados nėra nė šešėlio vulgarumo ir nešvankumo, bet joas geliantis sąmojis, stebinantis groteskas ir išradingumas taiko į pačią išjuokiamo reiškinio esmę.
„Vytautė Žilinskaitė gana esmingai pakeitė lietuviškojo sąmojo pobūdį, intelektualizuodama jo ištakas ir išraišką dabartinės prozos ir poezijos dvasia“, - rašė Kubilius 1995 metais.
V. Žilinskaitė parašė satyros rinkinių, eilėraščių rinkinį, knygų vaikams, išvertė rusų rašytojų kūrinių.
Bibliografija:
Satyros rinkiniai:
“Ne iš pirmo žvilgsnio” (1962)
“Ir aš ožius ganiau” (1965)
“Angelas virš miesto” (1967)
“Romantikos institutas” (1968)
“Humoreskos” (1971)
“Paradoksai” (1973)
"Satyros"(1978)
“Paveikslas” (1981)
“Ikaras Antrasis” (1990)
“Vaiduokliai” (1991)
“Paršiuko puota” (1996)
“Kas atsitiko?” (2000)
Rinktinės:
"Karuselėje" (1970)
"Kvaitulys" (1984)
Eilėraščių rinkinys:
“Nesustok, valandėle” (1961)
Knygos vaikams:
"Robotas ir peteliškė" (1978)
"Berniukas iš albumo.Karklo šakelė.Begemoto oda" (1974)
"Gaidžio kalnas" (1981)
"Ledinė fėja" (1979)
"Kelionė į Tandadriką" (1984)