Moloko ir cigaretės

ok

Pakeliui į Balčiausią Niekur

Pargrįždamas tarytum debesynas į Balčiausią Niekur,
prisėdau dideliam kambaryje- aplink šeši balkonai-
turėklus įsikibę kupidonai skruostais paišinais,

sekmadienio turgelis amžinybei lyg kabliukas sliekui,
prekystaliais įsmigęs nešvariais, šlapių reklamų stovais,
išbaidė pasipainiojusią žuvį, blizgančiais žvynais.

Dalijosi dvyniai patylomis žaislus fone girliandų:
vienam - pasidabruotos kaladėlės, diržas, klouno lūpos,
antrajam – porcelianinė mergaitė, netarianti „J“:

Lėlės pavyduliuoji jaunesnėliui, sieloj plyšo randas-
surinko spindulingus likučius, įteikęs man priklupo-
vėlu, Iskarijotai, didingiausia – teisė nebučiuot.

Akvariume saulėtekis nuskendo, rytas - linksmas vergas,
suaižėjusios išnaros šnarėjo, miestas ruošė jauką -
oranžinė šviesa išsivadavus iš kerų kambaryje,

krapčiojo nuolankiesiems. Metalinis tinklas, rodos, vertas
praskridusios žuvies. Nepatikli, menka viltis- nejaugi,
apjungia atokiausius vandenynus plieskiančia gija?

ok

Pakeliui į Balčiausią Niekur

Pargrįždamas tarytum debesynas į Balčiausią Niekur,
prisėdau dideliam kambaryje- aplink šeši balkonai-
turėklus įsikibę kupidonai skruostais paišinais,

sekmadienio turgelis amžinybei lyg kabliukas sliekui,
prekystaliais įsmigęs nešvariais, šlapių reklamų stovais,
išbaidė pasipainiojusią žuvį, blizgančiais žvynais.

Dalijosi dvyniai patylomis žaislus fone girliandų:
vienam - pasidabruotos kaladėlės, diržas, klouno lūpos,
antrajam – porcelianinė mergaitė, netarianti „J“-

Lėlės pavyduliavo vyresnėlis, sieloj plyšo randas:
surinko spindulingus likučius, įteikęs man priklupo:
vėlu, Iskarijotai, didingiausia – teisė nebučiuot.

Akvariume saulėtekis nuskendo, rytas - linksmas vergas,
suaižėjusios išnaros šnarėjo, miestas ruošė jauką -
oranžinė šviesa išsivadavus iš kerų kambaryje,

krapčiojo nuolankiesiems. Metalinis tinklas, rodos, vertas
praskridusios žuvies. Neišsemta, viena viltis- nejaugi,
apjungia atokiausius vandenynus plieskiančia gija?

ok

Pargrįždamas tarytum debesynas į Balčiausią Niekur,
prisėdau dideliam kambaryje- aplink šeši balkonai-
turėklus įsikibę kupidonai skruostais paišinais,

sekmadienio turgelis amžinybei lyg kabliukas sliekui,
įsmigęs nešvariais prekystaliais, šlapių reklamų stovais,
išbaidė pasipainiojusią žuvį, blizgančiais žvynais.

Dvynukai tylomis dalijosi žaislus fone girliandų:
vienam - pasidabruotos kaladėlės, diržas, klouno lūpos,
antrajam – porcelianinė mergaitė, netarianti „J“-

Lėlės pavyduliavo vyresnėlis, sieloj plyšo randas:
surinko spindulingus likučius, įteikęs man priklupo:
vėlu, Iskarijotai, didingiausia – teisė nebučiuot.

Akvariume saulėtekis nuskendo, rytas - linksmas vergas,
suaižėjusios išnaros šnarėjo, miestas ruošė jauką -
oranžinė šviesa išsivadavus iš kerų kambaryje,

krapčiojo nuolankiausiems. Metalinis tinklas rodės vertas
praskridusios žuvies. Sakytumei, viltis? Nejaugi,
apjungia atokiausius vandenynus degančia gija?

ok

Nepažįstamojo pasakojimas (Keliaudamas)

Keliaudamas kadais iš Juodo Niekur į Balčiausią Niekur,
prisėdau dideliam kambaryje su septyniais balkonais-
turėklų bronzą glaudė kupidonai skruostais paišinais,
sekmadienio turgelis gatvei lyg dygus kabliukas sliekui
į kūną smigo kojomis, prekystaliais, reklamų stovais-
ištrūkęs angelas paniro debesin, sublizginęs žvynais.
Nuo kilimo iš pachisandrų rinkdami žaislus dvynukai-
(vienam - šokdynė, sidabrinės kaladėlės, klouno lūpos,
kitam - raudonas plastilinas ir akvariumo vanduo),
susipešė dėl porcelianinės lėlės- siela įtrūko
tarp brolių sukryžiuotų rankų: vyresnėlis- Jėzus klūpo-
akių atplėšti negalėjau- Judai, Judai, nebučiuok...
Vėliau tyloj dulkėtų telefonų skambtelėjo varpas-
ėjau, šnarėjo šiukšlės tarsi išnaros dieninio jauko
nuo sienų luposi oranžinė šviesa vaikų kambaryje,
lašėjo į retų praeivių delnus ir tą naktį rodės vertas
suplyšęs senas tinklas skraidančios žuvies- nejaugi,
ji vėl palikus vandenyną prasineš seklia gija?

ok