...

Pokaris


Ištrūkome lyg paskutinė milinės saga,
vienplaukiai basi, pagaliau - mūsų panages plauna rasa.
Pernakt iš prilytų šalmų šunys geria žvaigždes,
mums liekantis dugnas panyra į seiles karčias.

Kraujuota krūtim moteris renka saujom giles,
po ąžuolu miega jos vyras; mergaitės gilias
akis sklidinas nesibaigiančio liepos dangaus
nusineša lūpos jaunikio kuriam čia nebūtų lygaus.

Mėnulis atrieda per mus- dar tikiu kad sugrįš -
jis pasirodęs prieš auštant ir sakęs jog vienas tai trys. 
Juk būna tyloj tokie medžiai kietais obuoliais
kur kristų - į purvą ar sniegą -  jie sminga giliai.

...

Pokaris

Mėnulis riedėjo per čia lyg milinės saga
aš nuogas stovėjau-  nagų neišplovė rasa.

Krūtim nučiulptom ėjo moterys, rinko giles,
po ažuolu vyrai gulėjo, joms vėjas nuskynė gėles.

Tarytum akiduobės šaltos pripiltos lietaus-
šalmai numesti bet nebus ten dangaus.

Šunys išgėrę menulį pas žmones sugrįš
tu man pasirodei prieš naktį nes tu buvai trys 

Dabar stoviu nuogas nuo mano šakų kieti obuoliai
krinta į rūką į kraują į purvą jie krinta giliai.

....

Juodalksniai

Už lipnių pumpurų įsikibęs genu juos
per pievas.
Neramūs, kojomis trypia- atskamba
katilėlis.
Tarp apdegusių smilgų žvilga
agatinės sraigės.
Gandro ratus virš mūsų suka mėlynos musės.
Grįžtant, stiklasparnis drugys suplazdena šuke- vėlei išvystame pelkes:
praradę spalvas, įgyjam garsus.

Juodalksniai

Už lipnių pumpurų įsikibęs genu juos
per pievas.
Neramūs, kojomis trypia- atskamba
katilėlis.
Tarp apdegusių smilgų žvilga
agatinės sraigės.
Gandro ratus virš mūsų suka mėlynos musės.
Grįžtant, stiklasparnis drugys suplazdena šuke- vėlei išvystame pelkes.

Praradę spalvas, mes įgyjam garsus.

Juodalksniai

Už lipnių pumpurų įsikibęs genu juos
per pievas.
Neramūs, kojomis trypia- suskamba
katilėlis.
Tarp apdegusių smilgų žvilga agatinės sraigės.
Gandro ratus virš mūsų suka mėlynos musės.
Grįžtant, stiklasparnis drugys suplazdena šuke, kurioj vėlei išvystame pelkes.
Praradę spalvas, mes įgyjam garsus.

Juodalksniai

Už lipnių pumpurų įsikibęs genu juos
per pievas.
Neramūs, kojomis trypia- suskamba
katilėlis.
Tarp apdegusių smilgų žvilga agatinės sraigės, aplipusios numestus šalmus. Gandro ratus suka virš mūsų mėlynos musės.
Grįžtant, stiklasparnis drugys suplazdena šuke, kurioj vėlei išvystame pelkes.
Praradę spalvas, mes įgyjam garsus.

Už lipnių pumpurų įsikibęs genu juos
per pievas. Neramūs, kojomis trypia- suskamba
katilėlis. Tarp apdegusių smilgų žvilga 
agatinės, sraigės aplipusios numestus šalmus. Virš mūsų mėlynos musės suka
gandro ratus. Grįžtant, stiklasparnis drugys suplazdens šuke,
kurioj vėl išvysime pelkes.
Praradę spalvas, įgyjam garsus.