Mano senelė tik taškas,
lyg nesibaigiantys
burokų
laukai-

molžemį atspirs
nuo kaliošų

Rubliovo sparnų
plėsčiojimais
išsivaduodama ...

Karčios vynuogės
akiduobių dėduk-
šlaitai su nuolydžiu
į pietus,
priemolių ir priesmėlių
dirvoj
genėjimas sergančiųjų:
žydint,
iš pažastų auga posūniai-
nugnybi virš antrojo lapo-
išaugus nauja eilė,
tuomet- virš pirmojo gnybk.

Iškeroję ūgliai,
pūstais stiklais 
iš vynmedžio geria–

ach, koks jis ružavas-

tirštas iš panagių
pernakt bėga
burokų sunka ... 

Negirdi manų akiduobių,
dėduk.
Apsitraukė plunksnom,
sukežus oda.

Tyliu, jau tyliu.

Mano senelė tik taškas,
lyg nesibaigiantys
burokų
laukai-

molžemį atspirs
nuo kaliošų

Rubliovo sparnų
plėsčiojimais
išsivaduodama ...

Karčios vynuogės
akiduobių dėduk-
šlaitai su nuolydžiu
į pietus,
priemolių ir priesmėlių
dirvoj
genėjimas sergančiųjų:
žydint,
iš pažastų auga posūniai-
nugnybi virš antrojo lapo-
išaugus nauja eilė,
tuomet- virš pirmojo gnybk.

Iškeroję ūgliai,
tuščiais išpūstais stiklais 
iš vynmedžio geria–

ach, koks jis ružavas-

tirštas iš panagių
pernakt bėga
burokų sunka ... 

Negirdi manų maldų akiduobių,
dėduk.
Apsitraukė plunksnom,
sukežus oda.

Tyliu, jau tyliu.

Mano senelė tik taškas,
lyg nesibaigiantys
burokų
laukai,

molžemį atspirs
nuo kaliošų

Rubliovo sparnų
plėsčiojimais
išsivaduodama ...

Karčios vynuogės
akiduobių dėduk-
šlaitai su nuolydžiu
į pietus,
priemolių ir priesmėlių
dirvoj
genėjimas sergančiųjų:
žydint,
iš pažastų auga posūniai-
nugnybi virš antrojo lapo-
išaugus nauja eilė,
tuomet- virš pirmojo gnybk.

Iškeroję ūgliai,
tuščiais išpūstais stiklais 
geria iš vynmedžio –

ach, koks jis ružavas-

tirštas iš panagių
pernakt bėga
lyg burokų sunka ... 

Negirdi manųjų maldų akiduobių,
dėduk.
Apsitraukė plunksnom,
sukežus oda.

Tyliu, jau tyliu.

Mano senelė lyg taškas,
lyg nesibaigiantys
burokų
laukai,

suskirdus
molžemį atspirs
nuo kaliošų

Rubliovo sparnų
plėsčiojimais
išsivaduodama ...

Karčios vynuogės
akiduobių, dėduk-
šlaitai su nuolydžiu
į pietus,
priemolių ir priesmėlių
dirvoj
genėjimas sergančiųjų:
žydint,
iš pažastų auga posūniai-
nugnybi virš antrojo lapo-
išaugus nauja eilė,
tuomet virš pirmojo gnybk.

Iškeroję ūgliai,
tuščiais išpūstais stiklais 
geria iš vynmedžio –

ach, koks jis ružavas-

tirštas iš panagių
pernakt bėga
lyg burokų sunka ... 

Negirdi, manųjų maldų,
akiduobių dėduk.
Apsitraukė plunksnom,
sukežus oda.

Tyliu, jau tyliu.

Mano senelė lyg taškas,
lyg nesibaigiantys
burokų
laukai,

suskirdus
molžemį atspirs
nuo kaliošų

Rubliovo sparnų
plėsčiojimais
išsivaduodama ...

Karčios vynuogės
akiduobių, dėduk-
šlaitai su nuolydžiu
į pietus,
priemolių ir priesmėlių
dirvoj
genėjimas sergančiųjų:
žydint,
iš pažastų auga posūniai-
nugnybi virš antrojo lapo-
išaugus nauja eilė,
tuomet virš pirmojo gnybk.

Iškeroję ūgliai,
tuščiais išpūstais stiklais 
geria iš vynmedžio –

ach, koks jis ružavas-

tirštas iš panagių
pernakt bėga
lyg burokų sunka ... 

Negirdi, manųjų maldų,
akiduobių dėduk.
Apsitraukė plunksnom,
sukežus oda.

Tyliu, jau tyliu.



2005-03-15 17:28
Mano senelė – taškas,
po apledėjusia eilute, burokų.

Molžemį atspyrus nuo kaliošų,
suskirdusi,
Rubliovu seka -
jo sparnų plėsčiojimu.

Karčios vynuogės akiduobių, dėduk-
šlaitai su nuolydžiu į pietus,
priemolių ir priesmėlių dirvoj
sergančiųjų genėjimas:
žydint,
iš pažastų auga posūniai-
nugnybi virš antrojo lapo-
išauga nauja eilė,
tuomet gnybi virš pirmojo.

Mano senelė lyg taškas,
lyg nesibaigiantys
burokų
laukai,

suskirdusi,
molžemį atspirs
nuo kaliošų

Rubliovo sparnų
plėsčiojimuose
išsivaduodama ...

Karčios vynuogės
akiduobių, dėduk-
šlaitai su nuolydžiu
į pietus,
priemolių ir priesmėlių
dirvoj
sergančiųjų genėjimas:
žydint,
iš pažastų auga posūniai-
nugnybi virš antrojo lapo-
išaugus nauja eilė,
tuomet gnybk virš pirmojo.

Iškeroję ūgliai,
su pūsto stiklo buteliais 
renkas prie vynmedžio –

ach, koks ružavas vynas-

tiršta burokų sunka
iš panagių
pernakt bėga... 

Negirdi, manęs, dėduk.
Apsitraukė plunksnom, sukežus oda.
Tyliu, jau tyliu.

Mano senelė – taškas,
po apledėjusia eilute, burokų.

Molžemį atspyrus nuo kaliošų,
suskirdusi,
Rubliovu seka -
jo sparnų plėsčiojimu.

Karčios vynuogės akiduobių, dėduk-
šlaitai su nuolydžiu į pietus,
priemolių ir priesmėlių dirvoj
sergančiųjų genėjimas:
žydint,
iš pažastų auga posūniai-
nugnybi virš antrojo lapo-
išauga nauja eilė,
tuomet gnybi virš pirmojo.

Iškeroję ūgliai,
su pūsto stiklo buteliais 
renkas prie vynmedžių –
lyg ir nebūta-
saldžiarūgštė burokų sunka
iš panagių
pernakt bėga... 

Negirdi, manęs, dėduk.
Apsitraukė plunksnom, sukežus oda.
Tyliu.

Mano senelė – taškas,
padėtas apledijusių burokų eilėm.

Atspyrus molžemį nuo kaliošų,
pirštasi suskirdusiais,
nuseka Rubliovu,
sparnais plėsčiodama.

Karčios akiduobių vynuogės, dėduk-
šlaitai su nuolydžiu į pietus,
priemolių ir priesmėlių dirvoj
sergančiųjų genėjimas:
žydint,
iš pažastų auga posūniai-
nugnybi virš antrojo lapo-
išauga nauja eilė,
tuomet gnybi virš pirmojo.

Iškeroję ūgliai,
su pūsto stiklo buteliais renkasi
prie vynmedžių –
jų nebūta-
saldžiarūgštė burokų sunka
iš panagių
pernakt bėga... 

Negirdi, manęs.
Apsitraukus plunksnom, sukežus oda.
Tyliu.

Mano senelė – taškas po eilutės,
skirtos nesibaigiantiems laukams, burokų. Eilės dedikuotos po varnalėšom aptikiems Rubliovo sparnams ir 
molžemiui ant kaliošų, prieš skrydį.

Senelės mirtis

Mano senelė – taškas nesibaigiančiuose laukuose.
Aštriu kirvuku kapoja burokams galvas.
Po varnalėšom aptikus Rubliovo ikoną, 
molžemį nuspiria nuo kaliošų, 
išskrenda...

Karčios akiduobių vynuogės, dėduk.
Aš ją sugrąžinsiu:
iš lipnių maldaknygės puslapių,
purvina prijuoste tepant batoną ar druską,
parduotuvėj pigių, padėvėtų skarelių.

Žinai, mieste dabar auga
balzgani sodo medžiai.
Mirkstą gilioj vienatvės vazoj-
smilkalai.

Vaikų įdegusios moterys,
rugiagėlės švarko atlape –
dar kvepia...

Negirdi, manęs.
Sukežus oda apsitraukia plunksnom,
tyliu.