Mano senelė – taškas,
po apledėjusia eilute, burokų.

Molžemį atspyrus nuo kaliošų,
suskirdusi,
Rubliovu seka -
jo sparnų plėsčiojimu.

Karčios vynuogės akiduobių, dėduk-
šlaitai su nuolydžiu į pietus,
priemolių ir priesmėlių dirvoj
sergančiųjų genėjimas:
žydint,
iš pažastų auga posūniai-
nugnybi virš antrojo lapo-
išauga nauja eilė,
tuomet gnybi virš pirmojo.

Iškeroję ūgliai,
su pūsto stiklo buteliais 
renkas prie vynmedžių –
lyg ir nebūta-
saldžiarūgštė burokų sunka
iš panagių
pernakt bėga... 

Negirdi, manęs, dėduk.
Apsitraukė plunksnom, sukežus oda.
Tyliu.