Rašyk
Eilės (77609)
Fantastika (2270)
Esė (1539)
Proza (10838)
Vaikams (2656)
Slam (66)
English (1202)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 20 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





2009-04-11 19:45
truputį _

***

džiazas ir ne kitaip
2008-09-16 17:21
truputį _

***

apvirtau
2008-09-03 15:14
truputį _

***

- Ar kada nors tau teko gerti šitaip arbatą?
- Ne.
- Man irgi.

Tai buvo iš mūsų užgimusio pokalbio paskutiniame autobuse, kuriame važiuojame tik dviese, netikėtai susitikę, kuriame aš įpilu į puodelį šiltos mėtų arbatos, ji garuoja, kvepia ir trumpina kelią.
Visa tai panašu į kiną po atviru dangumi, žiūrėtus tą vakarą vos prieš penkiolika minučių, kai pasikloję miegmaišį, žiūrėjome trumpametražius filmus, kurių viename taip keistai sutapdami važiavo du žmonės metro tiktai dviese ir tąkart turėjo būti baisu.
Nes pabaigoje išgirstu kaipsmagumumsšiandienbuvo!, o mintyse vis dar Keistuoliai dainuoja apie Strazdą, nes jie maloniausi prieš tai buvusios rugsėjo pirmosios proga.



Šįryt pamiršau kas negera (bedeguonį autobusą, anglų dėstytojos nekompetetingumą (taip ir žinojau!)) ir sėdžiu su šokoladuku ant suolo, žiūriu kaip keičiasi saulės šviesa ir toks rytas, kuriame būtinai kas nors pamojuoja, galima nufotografuoti besiprausiančius balandžius, niekur neskubėti ir negalvoti, kad viskas taip jau netikę.
2008-08-22 19:44
truputį _

***

Sako, kad reikia labai užsimerkti, įsivaizduoti traukinį ir įsodinti į jį visą liūdesį, kad apvažiuotų aplink pasaulį. Tada lengviau.
Kasnakt taip darau, bet - -
2008-08-13 12:55
truputį _

***

<...>
toli toli nuo čia
įsiremiu delnais į debesis
kad bokštų liepsnos neužgautų
o vakaras ateina ir nusineša
tada atrodo kad aplink ramu
bet mažas liūdesys
žingsniukais sukinėjasi
<...>


Nepabundu.
2008-07-25 23:04
truputį _

***

Visaip kaip esu ČIA, sapnuoju kalnus, langines, sviestines bandeles, laikrodžio dūžius, kviečiančius varpus, pabirus angliškus ir prancūziškus žodžius, o atsibudusi tiesiog šypsausi.
2008-06-23 16:46
truputį _

***

būtinai [ne]pasiseka
2008-06-16 22:24
truputį _

***

Kai einu pro berniūkščius, jie trenkia įperkamomis cigaretėmis ir yra išsitaršę. Šiandien labai daug berniūkščių, galvoju. Vieni prasilenkia, kiti supasi šalia esančiame laivelyje skanduodami "TITANIKAS!" o paskui "MAN JŪRLIGĖ" ir gimsta spontaniškas noras konkuruoti, kas aukščiau įsisups. Berniūkščiams visada labiau pasiseka, o mes, merginos juk nešiojame sijonus (nesvarbu, kad kartais ant kelnių). Ir keisčiausia, kad kaip ir mokyklos laikais, mes liekame nepakaltinamos, jog supamės ilgiau nei jie (o gal tik neatkreipiame į save dėmesio).Trečius berniūkščius šiandien mačiau prie kunigų namo, kur jie, pasidėję dviračius, mėgavosi pavėsiu. O mes, kaip pridera, žaidėm princeses. Niekada nenorėjau būti princese, bet kažkodėl juokais viena kitą karūnavom apyrankės dydžio vainikėliu. Kai klausaisi Charles Trenet "La mer" arba Seabear "Cat piano", kažkodėl raustai mažytes gėlytes, kalbi apie poeziją ir toks jausmas lyg per  nutirpusią koją vinukai bėgiotų. Ir paskui galvoji, jog karšta, bet gera.
Važiuodama į darbą žiūrėjau į medžių viršūnes, kur taip daug vėjo ir pasidaro kur kas vėsiau.

Šiandien neįvyko planuoti dalykai: sekmadienį perkėliau į penktadienį, sutrumpinau darbo savaitę iki lygiai vienos dienos ir turiu sugalvoti kaip aš atrodyčiau, jei mano gyvenimas būtų lyg 80's. O aš nežinau, juk man netinka akiniai. Kažkodėl neįsivaizduoju 80's be akinių.

Dar labai džiaugiuosi, kad su sese netyčia pasidarėm lyg savo Keliaujančių Kelnių seseriją. Skolinu jai savo džinsus dėl sėkmės, tik, kad šįkart jos neatnešė. Juk pagal istoriją taip ir turėtų būti, joje sako, jog antrąsyk būtinai pasiseka. Dar pamatysim.
2008-06-11 15:13
truputį _

***

Jaučiuosi taip, lyg man būtų atvežę Kaštonų gatvės dienas. Nes nuostabu,
- apie vidurnaktį teptis ant batono medaus, kurio prieš atvažiuojant prikopinėjo
- ruošti drauge su močiute vakarienę. Taip labai ramu ir keista, net jei žmogus nesupranta elektroninės viryklės, o aš nežinau kiek dėti druskos į bulves, nes tokiais kiekiais pas mus nelabai kas gamina
- pusryčiams gauti močiutės firminių blynų, dėl kurių visi kaip pamišę
- su seneliu lošti melagį ir jam kaip visada pralaimėti
- klausytis kaip kalba apie sodą, braškes, bites ir oranžinį dviratį
- sako valgyk. Jei suvalgai vieną lėkštę, sako, kad mažai, jei dvi - šypsosi,o jei kas nors ir tris, gauna pravardę MūsųVaikas
- kai apie mano naujas kelnes vienbalsiai pasakė: su tokiom seniau tik į daržus eidavo. O aš neįsižeidžiu
Kai paklausiu močiutės, o ar jūs dabar išsimiegat nuo tada, kai pardavė karvę? Ji linktelna galva ir sako, aha, šįryt kėliausi po penkių. Ir šypsosi.
Ir seneliai visada taip juokingai tampo vienas kitą per dantį. Nė vienas neįsižeidžia, tik numoja ranka, o mes, anūkai, sėdim ir krizenam. Bent man toks ramybės laikotarpis, nes namie nauja suirutė, kurioje vis tiek jautiesi kaip namie ir nėra ko bijoti. Juk vasara!
2008-06-06 17:38
truputį _

sesijos džiaugsmai

<...> jis savo pažinimo teorijoje derino Augustino mistiškąjį iliuminizmą su racionaliuoju empirizmu, kosmologijoje laikėsi hilomofizmo <...>
<...> protas - tai tikėjimo preambulė, o filosofija - teologijos propedeutika.
<...>

Ir taip toliau arba panašiai, arba dar linksmiau, su filosofine fantazija,  naudojant priesagas '-ybė' -ienis'. Daugeliui dalykų reikia laiko išsiaiškinti, kad bent suvokčiau apie ką kalba.

Kadangi aš labai suprantu, ką skaitau ir mokausi, jaučiuosi beveik ne beviltiškai.
:)


1 2 3 4 --- 8 --- 12 --- 16 --- 20 --- 24 --- 28 --- 32
[iš viso: 316]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą