Dienų man.
Ir matės.

Katinas Cinamonas matė jūrą.
Ir aš ten buvau ir turėsiu ko pasiilgti.

Ir viskas ištirpsta šokolado gabalėly.

Visas pasaulis geria kavą tryliktą valandą dienos, tik ne aš. Taip atrodė vieną minutę. Kitą minutę toliau skaičiau Ivanauskaitę ir supratau kiek nepažįstamųjų jau pradėjo mane vadinti vardu. Man patinka, kai mane vadina vardu. Velniškai. Juk negaliu visąlaik būti dalim sesers dvynės, kai visiems atrodo, jog aš ar ji, koks skirtumas, mes kaip vienis. Aš nenoriu būti vieniu. aš noriu būti Neringa,o ne kokia "dvyne", "seserim" ar galiausiai Dovile. NERINGA.

Šiandien persimaniau begalybę kartų.

Manęs ne kartą klausė, ko aš sieksiu ateity. Sužinojau tų pačių žmonių pasirinkimų kelią. O moterys mėgsta prisiminti... Tenka stebėtis kaip žmonėms pavyksta išdirbti toje pačioje skylėje nuo 16-18 metų iki geroko subrendimo. Iš esmės visos jos skundžiasi, tik leisk joms, tik išklausyk... O man įdomu. Juk daugiau čia negrįšiu.

Kodėl taip paprasta įsiminti nemalonią smulkmeną?
Užtat kaip malonu, kai eilinį sykį nesupaisau oro ir šlampant priima po skėčiu moteris, kuri visad iš šalies atrodė piktoka ir niūri. Ji tokia nėra. Ji irgi nemėgsta forsų. Va taip.


Viskas baigta, o atrodo, kad išgyvenau kažkokį keistą gyvenimo etapą, bet manęs rytoj laukia lygiai tas pats. Nebelaukia. Žinau, kad po poros dienų taip nebemąstysiu.
Iš dalies džiaugiuosi, kad diena ilgo ir prailgo. Juk ji paskutinė tokia.

Ak, sentimentali kvaile.

"<...>Sėkmės. :)"

Ačiū. Gyvenu toliau.
Rytoj jūra, lengvi vasaros sapnai ir indėniškumas, kurio pasiilgau.

Reikia sugebėti pabėgti nuo tokio gyvenimo, kurį turiu. Dažnai tą daryti sau nepatariu, nes tapsiu per daug laisva: iš pradžių prasmingai iškeliaujanti, o vėliau jau gyvenanti dviejuose pasauliuose, kur viena dalis viską verčia išprotėti,o kita mėgaujasi laisve ir viską pamiršta.
Esu linkusi daug ką pamiršti, nuryti. Galiausiai užspringti arba iškosėti visą sumaištį manyje. Akys seniai nepadeda, seniai jau nebeprašau jų padėti.

Nemaniau, kad esu tokia alkana. Niekaip nepasisotinu gyvenimu. Pastebėjau, kaip viską, ką matau, imu griebti ir tuoj pat sudoroti. Tik mėgavimosi ne per daugiausia, o noriu neskubėti.
Gal reikia būti išrankesnei?


O aš tiek noriu dar palikti pėdsakų. Ne tik, kai pabėgu, kad save išvaduočiau nuo minčių ir sotinčiaus gyvenimu.

    pasiimkit ir mane
    man taip patinka traukiniai -- 


ačiū tiems, kurie mane, dažnai kupiną sunkumų ir skaudulių dar pakelia ir vedasi į priekį.

Reikia sugebėti pabėgti nuo tokio gyvenimo, kurį turiu. Dažnai tą daryti sau nepatariu, nes tapsiu per daug laisva: iš pradžių prasmingai iškeliaujanti, o vėliau jau gyvenanti dviejuose pasauliuose, kur viena dalis viską verčia išprotėti,o kita mėgaujasi laisve ir viską pamiršta.
Esu linkusi daug ką pamiršti, nuryti. Galiausiai užspringti arba iškosėti visą sumaištį manyje. Akys seniai nepadeda, seniai jau nebeprašau jų padėti.

Nemaniau, kad esu tokia alkana. Niekaip nepasisotinu gyvenimu. Pastebėjau, kaip viską, ką matau, imu griebti ir tuoj pat sudoroti. Tik mėgavimosi ne per daugiausia, o noriu neskubėti.
Gal reikia būti išrankesnei?


O aš tiek noriu dar palikti pėdsakų. Ne tik, kai pabėgu, kad save išvaduočiau nuo minčių ir sotinčiaus gyvenimu.

    pasiimkit ir mane
    man taip patinka traukiniai --
      ačiū tiems, kurie mane, dažnai kupiną sunkumų ir skaudulių dar pakelia ir vedasi į priekį.

Neturiu gražių blakstienų ir vidinės laisvumos.

Vis tikėtis ir tikėtis. Visi to reikalauja. Baikit, išlaisvinkit, duokit man laisvės. Tada užtekėsiu vėl.



Sakiau, kad neverkiu, dabar sakysiu, kad nebesijaučiu.

Neviltie? Jau gali atsikelt nuo manęs. Gali.

Dar ne.
Aš mokėsiu palaukti.
Tik nebegaliu veikti.

Tuoj išsivaduosiu. tuoj..

Įmanoma sugebėti gaunant algą įsiskolinti prieš savo valią.
Ir tegu.

O man viskas bus gerai.

Reikia atosotgų.
Jau vos užlipu iki trečio aukšto. Kasdien. O laukia iš viso aštuoni.
Jau akys nenori rytais paklusti mirksėjimams.
Jau skrandį skauda nuo betko šalto.
Jau galva neprisimena ar nukirpo rankovėje siūlą.
Jau šiek tiek nesvarbu kada pagaliau išmokės algą.
Jau ir karštis nebaisus.
Jau ir dienų mažėja.