Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





2008-05-29 15:10
truputį _

***

O šiandien šypsausi kaip išprotėjus (juk egzaminas parašytas gerai), šiandien klausau daug tiesos ir kartoju, kad aš katinas dabar, tas kuris vaikšto po vieną. Pradėjau nuo kino, o baigsiu, matyt, ir koncertais. Milda sako, kad nedaryčiau šitaip, bet kur gi man dėtis.
Šiandien myliu Kauną už jo negyvenamus langus, kuriuose apsigyveno fotografijos. Gražios. Aš visada norėčiau fotografuoti, bet bijau žmonių ir nemokėjimo. Šiandien su sese krizenom prisiminusios moteraites, kurios ateina į pirmas eiles pasiklausyt kokių bardų ir su juostiniu-muiliniu fotoaparatu ilgai taikosi, taikosi, taikosi... ir tada toks džyyyrgžžžt ir išskrenda jų paukščiukas. Jos paskui labai šypsosi ir mėgina dar kartą. Su blicu.
Pradėjau nuo šiandienos, bet ji dar nesibaigė, todėl pasakysiu, kad man dar ir gėda truputį, nes mačiau žmones, kurie susiima už galvos, nes jiems nepasiseka pasikelti pažymio, o man pasisekė ir taip pro pirštus. Jaučiuosi kaip bėgus į didelę salę, kur nežinau kas vyksta, vyko ar vyks, galva tuščia, sumarmaliuoju po nosimi 'nežinaunemokunereikiaogal' ir visi linkčioja galvomis, atleiskime jai, ji dar nežino, ką daro, bet pasitaisys.
Aha, aš ištisas nesusipratimas. Gal ir gerai tada vaikščiot po vieną.
2008-05-27 12:34
truputį _

***

esu nesu


vis tiek niekutis
2008-05-27 12:33
truputį _

***

esu nesu


niekutis
2008-05-24 15:13
truputį _

***

- Ar galiu pasidžiaugti kartu? - sako man moteris.
2008-05-19 22:22
truputį _

***

Nepaisant to, jog nesugebu atsikelti suskambėjus žadintuvui, o kažkodėl būtent dvi minutės iki jo, nemoku apsispręsti dėl paprasto pirkinio, pagauti kadro laiku, kad pagaliau pradėčiau nuotraukų seriją, tingiai sužaidžiu Krikrosą kavinės kamputyje ir nuolat katiniškai markstausi galvodama apie Under The Tuscan Sun filmo vienuoles, valgančias ledus, įrašau šitą dieną į stebinančių sąrašą, nes kartais paprasčiausias dalykas primena, jog gyventi smagu.

Ačiū tai nepažįstamajai, kuriai dabar jaučiuosi skolinga ką nors malonaus, kuri man atsiuntė atviruką iš Dijon-Bourgogne taško ir pripažino, jog turėjo paieškoti mano tikro vardo. Juk jau ir pašto dėžutę atpratau patikrinti, oi begėdė.
2008-05-09 21:22
truputį _

***

<...>
- Tai liūdesys įgimstamas?
- Taip.
- Visai kaip akių spalva?
- Būtent.
- Ir liūdesiu reikia rūpintis, niekas negali padėti, nes jis yra tavo.
<...>

"Inside Paris"
2008-05-02 21:38
truputį _

***

Manęs mano laikas nelaiko (E. D.)


Kad ir kaip būčiau, tikrai nespėju savęs susigauti.
2008-04-27 18:05
truputį _

***

kaip gera turėti lūkesčių ir naminio mėlynių šerbeto
2008-04-26 19:05
truputį _

***

Those dancing days.
Gal todėl taip sunku susikaupti būsimam darbui, o lyg tyčia ir aplinkybės atima visa, kas gali padėti pradėti mokytis.
Tokiu oru nepykdo ir tai, jog vieno autobuso laukiu dvidešimt minučių, kitas pralekia vos prieš penkias minutes, empėtrys ausinės sugenda galiausiai taip, kad galima girdėti geriausiu atveju tik karaoke versijas (imituoju, jog žinau visų dainų žodžius ir juos beveik girdžiu), o aš pati apsirengusi darbo vardan nuo galvos iki kojų juodai. Bet nieko nelaukiu ir tokiu oru pasikeitusius Kauno transporto maršrutus išnaudoju tinkama linkme: įsėdu į bet ką 'į tą pusę' ir pareinu namo neperkaitusi, prisikvėpavusi gero oro, o mintyse orchestra versijų.
Ir šiandiena, vakarykščiai žmonės, aplinka - visa išblaško taip, kad pagaliau atsimerkiu ir sakau: dingo visos mintys apie svetimą puikybę, liūdnas žinias ir jausmą, kad esi užribyje. Juk kasryt dangus vis mėlynesnis ir kartais debesys panašūs į žmones.
2008-04-18 17:55
truputį _

***

Įdomu, ar šitas ciklonas greit pasibaigs?


1 2 3 4 --- 8 --- 12 --- 16 --- 20 --- 24 --- 28 --- 32
[iš viso: 316]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą