Labai smagu numesti genialią mintį. Bet tai dar ne viskas.

Man labai patinka kūrinių nevertinti balais. Kodėl turėčiau - juk tai didelis darbas smegenims. Geriau ilsėtis.

Vasarą tampame peršviečiami - tiek kūniškai, tiek dvasiškai.

ooo

Nesiseka poetiškai sudėlioti stalčių ir lentynų. Nesirimuoja, trūksta metaforų ir gerų palyginimų. Ir nebenoriu, ir atsibodo... Noriu prisėsti ir rašyti istorijas apie naujus kaimynus, noriu prabėgti savo mylią, pabaigti skaityti knygą, bet... Ėch, einu toliau tvarkytis... Siaubas, koks tas gyvenimas...

Kartais nori, kad tave mylėtų. Tik tiek. Bet pasirodo, kad nori per daug.

Naujas dienoraščio lapas.

Norit pykit, norit nepykit, bet aš noriu šiek tiek pajuokauti. Kas nesupras, pasidžiaugs arba labai supyks, o kas supras, tikiuosi, ramiai nusišypsos.

Paremkite kas nors prozos konkursą - mielai dalyvausiu.
Patys irgi galite dalyvauti - kodėl gi ne?
Ir temas galite patys sugalvoti - svarbu, kad jos būtų įdomios. Taisykles - irgi, jei tik jos protingos.
Į komisiją galite siūlyti savo pažįstamus, draugus, meilužius, net sutuoktinius arba save - svarbu, kad būtų kompetetingi asmenys.
Laukiu. :)

Na va, perskaičiau visus prozos konkurso vaikams kūrinius. Yra tikrai neblogų darbų, tačiau yra ir visiškai beverčių rašinėlių. Keli, mano manymu, beveik pataikė į patį taikinį. Keli prašovė - nors galėtų būti patrauklūs vaikams, bet jų meninis lygis per prastas, o keli, priešingai, - puikūs kūriniai, tik ne vaikams. Dėl pastarųjų labiausiai gaila.