Kai pradedu rašyti, neturiu jokio plano. Tiesiog laukiu, kada istorija ateis. Aš nesirenku nei istorijos pobūdžio, nei to, kas nutiks. Aš tiesiog laukiu. (H. Murakami)
Kaip čia bendraudami turėtume kreiptis vieni į kitus: Tu ar Jūs?
Kodėl ir kada laikas pereiti nuo vieno prie kito? O gal niekada?
Pasaulyje esama nemažai šalių, kurių gyventojai tikisi, kad ateity bus geriau, ir yra vos keleta valstybių, kur tikimasi, kad bus taip, kaip yra, nes geriau būti nebegali.
O aš sėdžiu ir mąstau: jei ši svetainė yra savotiška valstybė, kurią poziciją aš šią akimirką priimčiau?
Dabar vien tik skaitysiu.
Baigiam muštynes ir einam rašyt!
Noriu padėkoti visiems rašykams, kurie šiais metais mane skaitė, komentavo, skatino, guodė, gyrė, o labiausiai tiems, kurie kritikavo. Tikiuosi, kad ir toliau bent šiek tiek tų trąšų iš jūsų gausiu.
Linkiu visiems gerų metų. Būkit kūrybingi, kritiški, bet taikūs!
Kai turime puspilnę stiklinę skausmo, vieni išsikalbėję ją ištuština, o kitų taurė nuo tokio kalbėjimo tik pilnėja. Kaip gaila ir skaudu, kad esame tokie skirtingi. O jeigu...
Artėja šventės. Bet nebūtina švęsti. Nebūtina jaustis laimingam. Tiesiog gyvenk dabartyje. Ši diena ypatinga - tuo, kad ji neturi būti ypatinga, tik tokia, kokia yra. Ir tu esi toks, koks esi. Tai ir yra šventė.
1 ---
6 ---
12 ---
18 ---
22 23 24 25 26 ---
30 ---
36 ---
42 ---
45[iš viso:
447]