Pavargau nuo nekūrybos. Tiesiog trūksta fantazijos, kur ir kaip rasti tam laiko. Visos mintys man beskubant išskrenda ir nebegrįžta, o popieriaus lapas taip ir lieka tuščias.

Linksmintis turi ne autorius, linksmintis turi skaitytojas, jei autorius pakankamai protingas, linksmintis gali abu. (omnia mea)

Šiandiens dar daugiau prikrito: sniego, žodžių, bučinių...

Sninga, taip gražiai gražiai sninga.

Yra žmonių, kuriuos siūlyčiau komentuoti labai atsargiai, o gal geriau visai nekomentuoti, nes gali su mazgote per galvą gauti.

Iš komentarų po Gretikės kūrinėliu "Marceliukė":

omnia mea komentaras:
Pernelyg, sklandūs sakiniai, bet viskas čia pernelyg. jei skaitytojas patikėtų autore, ajm tektų susitaikyti su mintimi, kad pasulyje tik dviejų rūšių žmojnės: vieni geri ir švelnūs, o kiti gobšūs ir savanaudžiai. Visi vaikai nekalti. Saldainiai kaip vienintelis gyvenimo džiaugsmas.
Aš žinoma paprastinu, bet, sutikite, itin supaprastintas pasaulis ir tame tekste, kurį mėginu aptarti.

Gretikės atsakymas:
omnia mea, stebiuosi: kiek padarėte klaidų komentare, - ir tai man jau pasako, - netikėk, nes jis (ji) nežino ką sako. Jei kas, draugiškai, bet... nenorėčiau matyti darkomos lietuvių kalbos. Aš ją perdaug gerbiu.

Į prozą nusileido žvaigždžių dangus.

Kažkodėl klaidžioju...

Jaučiu, kad mane labai myli vienas/-a iš rašykų. Ar žinai, kas tai?

Paradoksas, kad alkani vilkai nugali bado epidemiją.

...prozoje.