...liūdna...

... apima nekantrumas, džiugesys, nerimas, graudumas.
O kas toliau?

Kaip lietuviškai galima pavadinti žmogų, kuris dar gyvas, bet jau absoliučiai suluošintas? Skandinavai sako "daržovė". Gal yra lietuviškai koks atitikmuo?

Linksmai gyvenam. Ašaros.

Žadėjau savo tūkstantąjį komentarą skirti kažkam ypatingam, bet staiga susigriebiau, kad tai jau įvyko.
Taigi - savo 1001-ąjį skirsiu kažkam ypatingam. Tik kam?...

Tikrajame pasaulyje sunku būti su tais, kuriuos tau skyrė sapnas. (G.Grušaitė)

"Net ir viena iš geresnių prozos kūrinių komentatorių svarbiausio nemato. Matyt, kad tai pamatytų, reikia  praaugti ne tik kažkokius laikus, o išaugti į Žmogų. " Pranas

Seniai žinojau, kad Pranas yra vienas iš tų, kuris žino ir mato daugiau nei kiti, vienok, niekada negalvojau, kad esama žmonių, kurie žino ir mato, ką mato ar turėtų matyti kitas.

"Obelėla, baik kokybiškai malt šūdą, imkis ko nors rimtesnio - tau seniai laikas." Aurimaz

- Rašymas yra 95 procentai pragaro, - pasakė jis.
- O kodėl gi vis dar rašai? - paklausė ji.
- Dėl likusių penkių procentų.
- Būtent, - atsakė ji.
(iš Berit Hoff knygos apie rašymą)

Ir ko tik žmogus neprisigalvoja...