Komentuoju prozos konkurso vaikams tekstus.

O aš šiuo metu esu miegantis kritikas ir beveik miegantis rašliavotojas... Laukiu, kada ateis princas ir pabučiuos. :)

"rašyk.lt – interneto svetainė, kurioje visi norintys lankytojai gali talpinti savo literatūrinius kūrinius, rašyti apie knygas bei komentuoti kitų darbus." - šitaip rašyk.lt apibūdina Vikipedija.

Gaila, bet pastaruoju metu susidaro įspūdis, jog į šią erdvę vartotojai susirenka visai ko kito. Atsiverti pirmąjį puslapį, žvilgteli į populiariausius dienoraščius ir jau ima pykinti...
Atrodo, kad žmonėms tiesiog nervai pakriko. Jei neįtiko komentaras, tuojau pat įžvelgia sandorius, nusistatymus ir dar velniaižin ką. Patiko komentaras - vėlgi - lankstosi ir dėkavoja už prielankumą. Apie ką čia iš viso eina kalba?

Manau, pats laikas būtų svetainę pervadinti į pykis.lt arba riekis.lt, arba nervinkis.lt, ar dar kažką panašaus.

Sėdžiu ir užuodžiu, kad kvepia skandalu. Nesu ta, kuriai skandalai patiktų, manau, tokios situacijos tik skaudina žmones, todėl svarstau, ar protingiausia dabar būtų kalbėti, ar tylėti. Nesinori nei kažko durninti, nei įžeidinėti, nei kelti nemalonumų administracijai, bet visai nesmagu, kai aplink sklando žmonėms nesuprantami gandai.
Taigi, imsiu ir paaiškinti, kas nutiko.
Maždaug prieš metus čia vyko labai šaunus prozos konkursas „Namas nr. 34“. Gal ir klystu, bet tuo metu man pasirodė, kad žmonės pagyvėjo ir visiems tapo kažkaip linksmiau, todėl jau tada ėmiau mąstyti, kaip galima būtų paskatinti naujo konkurso organizavimą.
Galvojau, galvojau ir supratau, kad be aktyvių dalyvių, kurių, mano manymu, čia nestinga, konkursui būtini du dalykai: gera komisija ir prizai. Ir kilo mintis pačiai imtis iniciatyvos: juk galiu sukrapštyti pinigėlių premijoms ir netgi priklabinti vieną filologą pabūti komisijoje.
Ši mano idėja buvo teigiamai priimta administracijoje.
Kadangi aš pati mielai dalyvauju konkursuose, nuo pat pradžių pabrėžiau, jog nesu suinteresuota nei būti komisijos sudėtyje, nei kurti taisykles, nei parinkinėti temas. Vėliau netgi paaiškėjo, kad tas žmogus, kurį norėjau siūlyti į komisiją, šiuo metu to daryti negali, tad liko vienintelis mano ryšys su šiuo konkursu – parama premijoms.
Na, nesu pertekusi turtais, bet pagalvojau, kad vieną kartą prisidėti prie to, kas mums visiems čia teikia kažką gero ir gražaus, tikrai galiu. Nesiruošiau niekam girtis, tikėjausi, kad tai liks mano ir konkurso organizatorių paslaptis. Tiesa, paremti konkursą nėra nusikaltimas, bet neturėjau jokio noro reklamuotis. Tačiau taip jau nutiko, kad kažkokios slaptos gamtos jėgos sumanė paskleisti gandą apie vartotoją, kuris finansuoja konkursus tam, kad po to pats juose dalyvautų ir atsiimtų savo investicijas. Hmm... kyla klausimas, ar labai logiška būtų pervesti pinigus keturiems prizams, kai galima laimėti tik vieną. Na, dar sklinda gandas, jog tas keistas vartotojas bando įrodyti, kad jis yra numeris pirmas, todėl organizuoja konkursą, kur iš anksto žinojo temas, taisykles ir netgi atsirinko vertintojus.
Tiesa, pradžioje, kai su administracija kalbėjau apie šį reikalą, išsakiau kelis norus, pavyzdžiui, kad būtų ribota kūrinių apimtis, kad kūrinių rašymo laikas būtų daugiau nei dvi savaitės ir pan., bet visą laiką pabrėžiau, kad nekeliu jokių reikalavimų, tai tik pasiūlymai, kuriuos, mano manymu, išsakyti galėtų kiekvienas, nepaisant to, ar jis kažkaip prisideda prie konkurso organizavimo, ar ne.
Taigi, save laikiau ne kuo kitu, tik rėmėja. Viską organizavo, temas rinko, taisykles kūrė kiti žmonės, aš pati nei kišausi, nei teiravausi, nes tai ne mano konkursas. Paskutiniu metu visiškai nebendravau su administracija ir net nežinojau, kada tas konkursas įvyks, o kai buvo paskelbtas vaikų prozos konkursas, sau tyliai pakraipiau galvą – ar čia jau tas, kurį aš pati parėmiau? Niekas man to net nepranešė, gal ir keistoka, bet per daug neėmiau į galvą, nesusireikšminu ir nesitikiu, kad man kažkas raportuos ar dėkos.
Ir vis dėlto, slaptos gamtos jėgos pasirūpino mane apie tai informuoti, tik labai jau kreivais keliais –  viešai platinant informaciją, skirtą tik adminstracijos nariams ir netgi ją iškraipant.
Keista, nemaloni situacija. Lyg ir turėčiau jaustis kalta, tik nelabai suvokiu dėl ko –  ar kad parėmiau, ar kad niekam nesakiau, ar kad dalyvauju kokurse? Ir kaip dabar reikėtų pasielgti, ką iš dviejų derėtų atsiimti –  sumokėtus pinigus premijoms ar pateiktą savo kūrinį? Gal kas protingai patars?

Proza visiškai merdi. Apmaudu...

Vis dėlto nesuvokiu, kaip H.Murakamis sugeba vienu metu ruoštis maratonui ir rašyti romaną... Genijus, kitaip nepavadinsi...

Nelabai suprantu, kaip tuos Guntos komentarus vertinti... Gal kas turi minčių?

Jeigu kas nėra matęs, kaip atrodo sąžinės priekaištas, lengvai tą gali padaryti dabar: atverstas sąsiuvinis, iki pusės prirašytas puslapis ir ant jo įstrižai padėtas juodas tušinukas...  (R. Granauskas)

Kodėl nebepavyksta susikoncentruoti?..

Emvilkis:
Jūs solidarūs,ane? Buvusi adminė?
Tictako draugelė?
Jau nenustebina net.