aš tik nevalyvai keikiuosi
todėl pikta ir atrodau savo mamai
pyksta ji.

Nugara buvo kaulėta, šonkauliai lūžę, vienas kitas išlindęs nugaroj pro odą lauk. Užsimanė gryno oro. Visas liemuo buvo tepliotas krauju maišytu su purvu.
Tada padarėlis smarkiai susirietė ir ėmė laižyti savo pilvą.

Po kelių minučių kraujas pasipylė iš jo ausų, akių, ypač iš ašarų liaukos, mažėliau iš pačios akiduobės. Kraujuojantys krumpliai, keliai, kaklas.

Padarėlis nustojo laižyti pilvą. Tačiau taip ir neatsitiesė.

bet kur
kur dangus
ten pats
apsiniaukę
lietus
lietus
ir lietus
dar..lietus
labai šaltas.

atsidariau  langą
išlipau
paėjau porą žingsnių
ir
gavau tokią
lietau vonią
smogė veidan
dideli šalti
skaidrūs lašai
(padariau nuodėmę
kaip daro mažyčiai vaikai
arba per filmus su snaigėmis)
nurijau porą lašų.

lipant į kambarį
lietus liovėsi lijęs
lyg
ir jis
būtų
su
manimi atsisveikinęs
paskutiniais
savo lašais.

............................................................ ....

kaip
ramiai kūną
užlieja
pyktis
ne įniršis
toks stiprus
toks
kokio
nenumalšinsi

dabar
jau dvasiškai
šlapiomis pėdomis
lakstau
per žarijas

šnypščia
bet
jaučiu malonumą
baimė ugnies
išdžiuvo
su vandeniu
nuo padų

ir
dabar manau
galėsiu
visada
maitintis
džiovintais
trupiniais

Šiandien, šįvakar, šią akimirką galingą
te virpa sielos jūroj geidulingai,
lai trokšta meilės visos gėlės,
lai mylis  pakelėj žemuogės, avietės.



Svajingai danguje plūduriuojančios it
margos motinų šilkinės skraistės,
plaikstosi kimšimui skirtos plunksnos
ten rodo kelią į bepročio širdį.

Kaip nusiristi akmeniu nuo kalno,
ten žolėje sustojus kilti mergina.
Akimirką užtrukti užauginti plaukus,
dar vieną- širdį paslėpti jos kūno viduje.


Taip kryžiumi užlipt į kalną,
o viršuje sustojus jau įkvėpt:
tada širdis jau gali stoti plakus,
tada beprotis tampa tuo Aukščiausiu.

iš gimimo pamenu nieko
pamenu viską kas nebuvo.

taip jau susidėsto viskas
kai reinkarnuojiesi į liūtę.

kailiuota bet kartu nuoga
kietom laukmėm lakstau.

ir viskas tą akimirką kas buvo
ištirpo smėlyje, ištirpo ir nėra.

mirtim nutapiau
katės portretą sienoje
gipsinėj
netapetuotoje
nebaigtoje

Prapliumpu lietumi lyg
peršautas grizlis.
Mane visą skauda
kur bepaliesi.
Nebežinau, ar noriu
būti liečiama.
Ar noriu būti,
ar esu čia.

Prabusti reikia it
sklai nakčia
matau tik tamsą
ir ties dangumi
delčia
ji delsia
ko ji delsia??
aš lietumi šlapia
ir dar
nenoriu būti liečiama
galva apsvaigsta
žengiu per slenkstį
lūžta pėda

netvirtas žingsnis žengia
pats per didelį save
ir skausmas pereina per dantį
kaip lašas per vagą mažame dele.

ir išblėso
mintis
susikūrusi
tam, kad
nuraminti širdį

ir pranyko
vaizdai
akyse gyvenę
nulyti
per
vasaros lietų

ir nugrimzdo sijoti grūdai
dugnan upės
kaip
iškritę akys žuvies

kaip žvejys
paleisdamas žuvį
bučiavo jai
šoną
aš bučiuoju
.....

į skruostą
raudoną
pabarsčiusi
džiovintos duonos
patrynus
dabar lūpomis
glostau
kaip motina