Lai prabyla stulpas gatvės
kiek veidų benamių matęs
kiek lytėję rankų liemenį
jo šaltą iš vienatvės

norintys nebenori
o kenčiantys nebekenčia
štai kaip
padaryčiau
jei aš
valdyčiau
bet
nevaldau

braidau kaip  stirna
miško balomis
ir kaskart pamatydama savo snukį
sakau:
-geras grobis, reik nušaut !..

o aš su suknele atrodau visai gražiai
dabar gal jau nešiosiu jas.

košmarinis košmaras košmariūkštis

Labai gerai ant scenos buvo
šį vakar
drąsiau
nors balse gal kitaip rodėsi

Praganau akis sienon bežiūrėdama,
dabar rankos nusilpę, kojos apsunkę.
Virtuvėje lyg kokteilio skėtukas
sukinėjasi mama, troškinys puode.

Toks ketvirtadienio vakaras
sakyčiau, daugiau, nei tuščias.
Kramtomoji guma jau pasibaigė,
stalas sukuistas, plaukai nelaimingi.

Tyčiojuosi iš piešinio, iš mamos trepsėjimo,
iš šitos svetainės, iš savo slogos nuolatinės,
mintyse kartoju "Dieve, ar esi, jei esi, tai
padėk", bet čia, ne viduj, garsiai kvatoju

pakvimpa svilėsiais.

Dabar, gulėdama ant sofos,  apsvarstau įvairias galimybes.
Mirties, atgimimo, mokymosi.
Galimybių yra daug, bet ne kiekvienas sunokęs obuolys yra pasiekiamos nuo medžio viršūnės, taip ir čia: ne kiekviena galimybė man yra pasiekiama.

Žaisdama su aidu
aš pagaminau šauksmą
ilgesnį už
metrą
bet trumpesnį už
gyvenimo ilgį

Antraštė.

Bla bla bla bla bla gyveno su blabla bla bla, tačiau išsiskyrė. Dabar bla bla bla bla susimetė su bla bla, ir jiedu savo bla bla bla bla bla bla chatoje vakarais bla bla bla bla'ina.