Praganau akis sienon bežiūrėdama,
dabar rankos nusilpę, kojos apsunkę.
Virtuvėje lyg kokteilio skėtukas
sukinėjasi mama, troškinys puode.

Toks ketvirtadienio vakaras
sakyčiau, daugiau, nei tuščias.
Kramtomoji guma jau pasibaigė,
stalas sukuistas, plaukai nelaimingi.

Tyčiojuosi iš piešinio, iš mamos trepsėjimo,
iš šitos svetainės, iš savo slogos nuolatinės,
mintyse kartoju "Dieve, ar esi, jei esi, tai
padėk", bet čia, ne viduj, garsiai kvatoju

pakvimpa svilėsiais.