paletėmis sutraiškius galvą
užmiegu
lėtai
pagalvės
valkale'už

mano sapnai kas dieną
vis žiauresni
vis labiau
skauda

neišblunkantys
pikti veidai
ir
miegoti neleidžiantys
plunksnuočiai
snapais
kapoja mano veidą

rankomis apglėbti nepavyksta
susisukus
į kamuolį
kamuojuosi
košmarais nematytais
kambarys išvėsta

Jo !
sakau, velniop tą vaikystę
jei alų parduoda
išgėriau, išgėriau
dar ir dar
ir parėjau namo baisiausiai ilgą amžinybę kelio
ir dar smagu ir šilta širdy

murgdausi purve lig soties
atia švarus pasaulis
atia
šviesios odos groži

Mažyli, neverk
iškepsiu tau pyragą
ir laikysiu tave visados širdies vidury

iškepsiu aš pyragą
su dangaus gabalėliu
su braškių įdaru
su širdies dalele
ir laikysiu tave, kūdikėli
visada šalia

gal artėja linksmos dienos
karštis saulė
alkoholis

trenkia
tvankuma ir
pilstomu alum

gerai ta vasara
gerai ir tie draugai

viskas
pavargau stengtis
aš nemoku taip
čia reikia ieškoti bendrų temų
ar dar ką
nebegaliu
nemoki bendrauti, sakai.
tai greičiau skamba
kaip verdiktas
po velniais

kaip adata į pasturgalį
ir visada taip
velniop
tuos santykius
kam jų
vistiek čūdas gaunasi

jau trečią kartą taip
vis šalia šaudau
bet nepataikau tiksliai
metu ginklus

kapituliuoju

palieku savo bazę

gal pereit pas lezbietes.

Graužia kailiai odą?
ir gerai
vaikšto išsičiustę ponai
mat
nežino, kas po kojom
žemė
gyvybė

aš myliu juo
gyvūnus, myliu
ne žmones

jei kas paklaustų(klausia)
sakyčiau
myliu tuos
kas
nusipelnė

pamatau kailinius ant
sustabarėjusių
žmogystų
žmonėm tokių aš nevadinsiu

jeigu tenkina šiluma
jei tenkina apsivilkta kiaunienė ar kiaunys
lai springsta
besišeriančiu kailius
tas prakeiktas
kailiadėvys.

Dėžutėje skardos senienos tupi sulipdytos,
motinai padovanotos, bet taip neradę vietos šiuos namuos.
Skardžiai gugena sienose dėžutės
užtvertas kelias devyniasdešimtųjų roko koncertėlių
bilietams į mano jaunos rankas.

Trukteli sapas už
kojos:
-einam, eime!
paslysta
rankos gyslotos
atsirandam bedugnės dugne

Melavo filmukai
melavo pasakos
melavo tėvukai
melavo sapnai
bedugnės
turi dugnus
giliai giliai
kaip tik susapnuot ir galima.
Tai sykį

aš ten įkritau
susikūliau
skaudėjo krūtinę
pilvu nukritau

Virpėjo pirštai
pašiurpus oda
atrodė kaip
naujagimio
tik iš gimdos
išlindusi galva

Bedugnės dugne
tokie dalykai
dedasi..
ne žemė
ten
ne pragaras
ten
mirtina tyla
tuštuma
neperregima šviesa arba tamsa
priklauso kur žiūrėsi
viršun ar
apačion

ten  vienas
apart
savęs

ten ištisas

baisus
ir
begalinis
niekas

Pajudinau sunkias kojas. Tarsi būtų tuščiavidurės ertmės, bet jau užpildytos cemento skysta mase.