Matmenys
ginklai
ležiniai
amatininko
rankos
vienkarto
palapinėj.

Pastogėj
drebantys
šiaudai
urvai
plyšiai
pelių namai
šilkiniai.

crazy little shit called love.

neštuvus išskleidę
lavoninį maišą
nešė vorele sustoję
ugnesiai geltoni.

šviesų mirgsniai badė
pakeleivingus žmonių žvilgsnius.

pasipūtęs katinas
jau be šeimininko
mėgino letena prisikabinti
prie lavonų sunkvežimio.

tačiau idėja buvo ta, jog reikia
kicį užmigdyti. miau over

tie sušikti geltonšalmiai
jie barzdoti, pilvoti
visokie padugnės bandantys
vieno maišo išnešimu tapti didvyriais.

buvau kantri
nors nelabai
man nerimas ausin kuždėjo
tu patylėk, neik ten
ten varnos sukapoja
bet nuėjau
pasilikau
gavau dar knygą
dabar sau sėdžiu
palaimingoje kompiuterio aušintuvo tyloje.

ah
hahah

labanakt
lllllla
baaaaaaaaa
naktt
l a b a n a k t isssssss

gal dabar sieksiu būt Bridže.
vistiek, pabaigoj pas ją viskas buvo daugiau mažiau tobula.
nors ir ne šakaliukas ji buvo, bet tai net geriau
o ir vyras kažkoks
labai rafinuotas.
bet blyyn
pavydžiu
filmo veikėjai.
herojei, va.

dūdmaišius papūtę vyrai vakare
pargįžę sėdo prie stalo namuos.

Ten garavo sriubos ir kiaulė taukuos.
Niam niam niam,
Katė po suolu laižės,
jai taip skaniai kvepėjo,

bet vyro koja užkliuvusi už rainojo
ėmė (ne)valingai strūkčioti.

Kitą dieną vėl dūdmaišius sustoję pūtė.

Tai ką, skuzdėlės, pilat kuolus patys nežinodami už ką? chebra, apgailėtini jūs

Rasotos akys,
Lyg deguonies nėra.


paklaikusiom žvelgiu
tematau pilną tuštumą