Panirusi į gelmę nežinių,
ten kur vandens šaltumas stingdo,
tyliu balsu šnabždu,
kad reikia vienintelio ašmens,
kad pasidurčiau.

dar niekada nejaučiau tokio malonumo nekęsdama kitų. klausau Aistutės ir 'skylės', ir man px, px..

mano nugaros sopulys
didžiausia pasaulio kančia.
aš karalius Dagys
man gera, jums ne.
jus botagais vanot-
mano didi pareiga.
neatlikt jos dabar-
rytdiEnos kančia.
-o Viešpatie! Dagį!
aš sapnuoju Tave.
mano meilė širdy
piešia vėjo dulksnas.
-o lietaus lašus gaudyk,
Viešpatie Dagį!
mano saulę apšaudyk
ir platybėj nuskęsk,
vis saldžiau nei
plaštakė žirgo balne,
aš mylėsiu Tave,
mano Viešpatie Dagį...

aaaapčyy.! ble.

tfu tfu tfu

tratantys ratai, ir
storžieviškas elgesys,
tu, kalės vaike,
tu, tyli, ir apsimeti jog tai normalu,
jog normalu man nežinant šnekėti,
o šneku tai keistus, ne visiems suprantamus dalykus,
ir tu duodi kažkam tai skaityt,
po velniais,
kaip nekenčiu tokių suskių,
tratantys ratai.

skauda galvą, bet buvo smaguuu

jėga, jau šešiolikti, o jaučiuosi lyg sielą nukniaukus iš trylikametės būčiau : }

pliumpa prapliumpa
augti plaukai
kerpu, vėl atauga
tai taip negerai!

kirpėjai sumoku
kupiūrom stambiom
grąžos nebegaunu.

ir vėl auga auga
be paliovos,
reiks galvą nuskust,
pagaliau gal nustos?

vėl į mokyklą einu, vėl mokytojos naktim nemiega,
vėl vargšės galvoja kaip bausti...