Kai negaliu užmigti
einu pasivaikščioti tarp žvaigždžių

dd. p. t.

Savo glėby
lyg girnom
sumalei mane
į miltus

Dieve,
kaip skauda
kiekvieną manęs smiltelę


Aidai
2009 ruduo

Tavo tyla ant mano lūpų pasiliko

Keista, kai pagalvoji, kaip beviltiškai aš stengiausi išrašyti tave iš savęs.

Mano sąsiuvinių paraštės
visuomet būdavo prasmingesnės
už puslapius

-Kaip gerai, kad mes turime vienas kitą.
Meškiukas linktelėjo.
- Tu įsivaizduok - manęs nėra, tu sėdi vienas ir nėra su kuo pasišnekėti.
- O tu kur?
- Manęs nėra.
- Taip nebūna,- pasakė Meškiukas.
- Aš irgi taip manau,- pasakė Ežiukas.- Bet štai staiga - manęs visai nėra.Tu vienas. Ir ką gi tu darysi?
- Eisiu pas tave.
- Kur?
- Kaip - kur? Į namus.Ateisiu ir sakysiu:"Kodėl tu neatėjai, Ežiuk?"O tu sakysi...
- Na ir kvailas tu! Ką gi aš sakysiu, jeigu manęs nėra?
- Jei nėra namuose, vadinasi, išėjai pas mane...
- Ne, - pasakė ežiukas. - Manęs nei lašelio nėra. Supranti?
- Ko tu prie manęs pristojai? - įsižeidė meškiukas. – Jeigu tavęs nėra, tai ir manęs nėra, supratai?

J. Noršteinas "Ežiukas rūke"

Va :)

<a target=\"_blank\" href=\"http://www.youtube.com/watch?v=9o4NuHeeJ3U\" ;> The mystery of touching</a>

Ilgai sėdėjo lovoje žiūrėdamas į miegančią ir jo ranką laikančią moterį. Jos miegas matyt buvo negilus, nes pramerkė akis ir baugščiai pasižiūrėjo į jį.
    - Kur tu taip žiūri? – paklausė.
Suvokė, kad neturi jos išbudinti, todėl pasistengė atsakyti taip, kad žodžiai jai sukurtų naujo sapno paveikslą.
    - Žiūriu į žvaigždes, - atsakė.
    - Nemeluok, kad į žvaigždes. Juk žiūri apačion.
    - Todėl, kad mes sėdime lėktuve. O žvaigždės po mumis, - pasakė Tomas
  - Aha, lėktuve, - tarė Tereza, dar stipriau suspausdama Tomui ranką ir vėl užmigo. Tomas žinojo, jog Tereza dabar žiūri pro apskritą lėktuvo, skriejančio aukštai virš žvaigždžių, iliuminatorių.

Milam Kundera „Nepakeliama būties lengvybė“

Širsta širšė širdy