Leidžias   
  Leidžias
      Leidžias


Kalėdos lėtai į žmonių širdis sniegenų sparneliais plasnodamos,
žvaigždele ryškiausia sau kelią pasišviesdamos.


Lengvutės kaip plunksnelė ir baltos,
kvepiančios eglučių sakais,
laimingu vaikų juoku alsuojančios
ir šypsenom žmonių spindėdamos.


Aš uždegsiu žvakelę lange (ir viltį širdy),
kad mano Kalėdos nepaklystų.


O tu, tu užsimerk ir pajusi kaip

Leidžias   
  Leidžias
      Leidžias


Kalėdos į tavo širdį sniegenų sparneliais plasnodamos,
o kai atsimerksi - pajusi,kad šypsaisi.


Laimingiausių, maloniausių, jaukiausių ir pukuotų šv. Kalėdų jums

Tavo moteris su tūkstančiu veidų

Vėl bėga rudenėlis medžių viršūnėmis spalvotas pėdutes palikdamas

Poezija - kelias į žmogaus širdį ar iš žmogaus širdies?

Pamažėl bandau dėliot pirmas pėdutes žodžiais į jūsų širdis. O kelias slidokas sakyčiau. ;)