Kito kūno šiluma

Nojau, kai grįši - parašyk
:)

- Mirkčioji. Į akį kas įkrito?
- Jo, dramblys.
- Seniai?
- Jo. Ir neina iškrapštyt. Sėdi jis sau ir žiūri į pasauli pro mano akis, o kai jam kažkas nepatinka, ima šokinėt, - tada visa mano akis virpčioja.

Sako, rašyk.lt gūdi giria...

Žinai, dabar norėčiau, beprotiškai norėčiau žiūrėti į tave nueinantį.
Įsitaisyčiau jaukiai toje skliautuotoje kavinukėje senamiesčio kiemelyje, būtų vasara ir slinktų dulsvas auksuotų rugių mėnuo, tiksėtų švelnaus virpesio valanda kai jauti, kad vakaras visai visai čia pat, kad dar viena diena pra... Aš sėdėčiau ir žiūrėčiau į tave nueinantį. Žiūrėčiau į tavo dryžuotus marškinius vos plaikstomus ėjimo (tuos pameni, kur vis ginčijomės dėl spalvos, aš sakydavau – kaip žuvytės), stebėčiau juos lengvai slankiojančius tavo lygia nugara, slysčiau akimis žemyn kiekvienu smulkiausiu dryžiuku po savimi slepiančiu vos vos juntamą salsvą tavo kūno kvapą prigludus ir švelnų sūrstelėjusį tavo kaklo skoniuką. Tu eitum tiesus kaip visuomet, išdidus, aukštai pakėlęs galva, savo tvirtais daugia-myliais žingsniais, lengvai kilnodamas svorį nuo vienos kojos ant kitos, eitum taip, lyg tavęs lauktų visi svarbiausi pasaulio darbai ir žygdarbiai ir dar daugiau. O aš, mažytė ir nurimus, su jaukiu šypsiuku žiūrėčiau kaip tavo kelnių medžiaga ties keliais vis susibėga į begalę smulkutėlių raukšlelių, o ties užpakaliuku įsitempia. Aha :) O tada atvirkščiai žengiant kitą žingsnį ir taip vėl ir vėl. Stebėčiau, kaip pamažėle tolsti, kol tampi vienišu judančiu brūkšneliu tarp kitų judančių brūkšnelių. Ir taip vis tolyn ir mažyn, kol galiausiai liksi virpančiu trapiu taškeliu ties horizontu ir aš galvosiu, ar tai iš tiesų tu, ar tik nuo saulėtos kaitros apsunkusio vakaro miražas.

Žinai,

jie visi -
tik žodžiai sprūstantys
pro lūpų plyšelius

tik žvilgsniai -
žuvelės žvilgančios
rainelių tinkluos

jų visų pilveliai
perrišti mazgeliu
nes kitaip nemoka

ir jei neplaktų
nei vieno jų nebūtų

jei dvi H pabėgtų nuo O
nei vieno jų nebūtų

ir
žinai,

jie tokie mažulyčiai,
kad įsivaizduoja esą milžinai

Šiąnakt sapnavau baisiai liūdną sapną, kad kalbuosi su tavim
Iš tiesų kalbuosi

Kas dieną tavęs lieka vis mažiau