Šiandien jaučiuosi tokia tuščia. Einu ir barstau iš paskos skylutes

Šiandien jaučiuosi labai tuščia. Einu ir barstau iš paskos skylutes

Tu man skolingas vieną širdį.



(d.d. p.t.)

Pasakyk, kada ateisi - pasipuošiu širdį

Jei būčiau ne žmogus, būčiau sniegas Nepalo kalnų viršūnėse - lengvas, bet kartu ir amžinas.

Krenta sugniužę lapai
sninga
raudonom klevo širdim

Norėčiau dar nors kartą suskaičiuoti boružės taškus iš anksto negalvojant, kad jų bus septyni

"Kartą, atsakydamas į Paršelio pasiūlymą sukurti dainelę, Mikė Pūkuotukas atsakė: \'Bet juk tai ne taip paprasta. Juk poezija – tai ne daiktas, kurį randate, tai ji jus randa. Ir viskas, ką galite padaryti, tai tik nueiti ten, kur jus gali rasti.\'"

Štai klevo lapas nukris - 
tyliai uždengs tavo paliktą pėdą
ir aš niekada - niekada - neberasiu kelio atgal į tave

tarp sąmonės ir nesąmonės
eilėraštis