Kūrinys, gautas iš rašykės Aussia prieš jos išsitrynimą (su viltimi, kad kada nors prisikels =] )


IEŠKOK, KUR NERASI

Jis stabtelėjo. Mintys buvo kažkur ne čia, ne gatvės akmenyse. Šviesa! Suklykė. Jo pasaulis miršta šviesos spingsulėj. Neregiančios akys veda pirmyn. Tikslu to nepavadinsi. Tai tik baras, kurio šešėly gyvena vargani žmonės, neradę vietos kurti. Alus! Raunasi plaukus, nes jam to gana. Bet lakė. Lakė it šuva, neradęs išėjimo iš grotuotos kalėjimo budos. Lakė, nes tai išeitis bėgti, kur ateitis akmenukų pelėsiu kvepia. Lakdamas rašė. Rašė neįsivaizduojamomis mintimis į tylą.

Dieve, kaip
gražiai liūdna

Raukšlėmis einantis į nieką vyras tyliai mylėjo. Mylėjo barą, pilną puolusių angelų. Dieve paklydusių.

panardinu galvą
į lemtį
užmiršus mirtį
naują gimimą

Šaižus šnabždesys užgožė kriokiančių žvėrių tylą. Stiklinės dužo, nes jam to buvo per daug.

stabdau akimirkas
paskutines
suterštam kely

Žmogaus tikėjimas buvo beribis. Pykčio pritvinkusios akys laižė ašarų liepsna, suteikdamas dangui gyvybę.

akmenų jūra
tyliai užsimerksiu

Nelaimingo vyro sapnas buvo beprasmis. Jūra nuodų, keliančių į tylą.

Mirė. Kažkas akmenuku trenkė jam į smilkinį.

ieškok, kur nerasi
krentu į jūrą.

LDK (Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė) - D (demokratija) = LK (Lenkijos Karalystė)

Baisiausia, kad tai yra teisybė

(nesupraskit neteisingai, aš nesu koks nors nac(ional)istas, neturiu nieko prieš "pšekus", bet kai kas jau pradeda nervinti)

Kodėl gyvenimas per veidą trenkia būtent tada, kai nuo jo nusisuki?

...человечество изменчиво, склонно к мистицизму, взбалмошино и в целом довольно симпатично. Люди суть люди, но человек есть женшчина...

Gilbert Keith Chesterton

Na ir pasakykit man, argi tai įmanoma išversti į lietuvių kalbą??? Nežinau, kaip skamba originalas (anglų), bet duodu leteną nukirst, kad lietuviškai verteivos parašė kažką panašaus į "šiaip jau man žmonės gana patinka, bet ypač - moterys".

SU ŠV KALĖDOM!!! =]

(P.S. Silpnų nervų ir ultrakonservatoriškų pažiūrų žmonėm spausti nepatartina. Rimtai įspėju. Labai rimtai.)

Tolerancija, gėris, supratingumas ir kitos vertybės Kailiniuočių partijoje, taipogi Kalėdos, Nauji metai bei dar keli aspektai, kurios Žilis_Meškėnas nori matyti savo bendrapartiečių konkursiniuose kūriniuose. Nieko asmeniško, just for fun =]

- Ne! Ifgraufkit!
- O man tavęs jau gaila darosi... - Žilis susiraukė, paskui atsivėdėjo ir paskutinį kartą trenkė Valkui kakton. Pasitrynęs pirštus atsisuko į šalimais stovinčius bendražygius - Diudia, tu pabandyk. Aš daugiau negaliu, krumplius skauda.
Pauteckas prisiartino, pasilenkė prie pat ištinusio Valko veido.
- Užkniso mane jau tas maištas. Už - kni - so. Aišku tavo kvailai makaulei ar ne? Jei kažkokių klausimų kyla, mes tuoj galim tikrą kankinimą pradėt.
- Dafykit ką nofit! Af nefutikfiu! Fia mano tiefa, if af feikalauju paftijos palikti mane famybėje! - Valkas kriokė iš visų jėgų, nors išmuštų dantų dėka neką tepavyko suprasti.
- O gal tegul? Velniai nematė to jo pritarimo, sukalam penketus ir viskas? Kalėdos juk artėja, gerumo metas, o mes čia kaip kokie žvėrys...
- Ša - Diudia pertraukė Aussią - jei reikia tai reikia. Negražu gi taip, lyg iš niekur nieko, būtina, kad visi sutiktų. Ei, Antoška, padėk.
Antanas priėjo artyn, ir kartu su Pautecku ėmė beveik meiliai malti Valkui snukį. Po penkiolikos minučių sustojo pailsėti, paskambino Lėlininkui ir paprašė pasiskubinti - koncertas jau pusvalandis kaip baigtis turėjo, spjaut jiem ant visų "bisų", reikalas yra reikalas.
Emvilkė tuo tarpu sulakstė į "Maksimą" alaus su bandelėmis, visi pasistiprino ir tęsė darbą. Gal už valandos pasigirdo skambutis į duris - Pandulė nubėgusi jas atrakino ir įleido Lėlininką. Šis vikriai nusimetė pilkus kailinius, priėjo prie ekzekutorių ir sužvejojęs kišenėje ištiesė Meškėnui nedidelį buteliuką.
- Va. Žinot, kiek man vargo kainavo?... - pašnairavęs į tysantį Valką sumurmėjo - O jūs gražiai jį. Gerai bent, kad neužmušėt.
- Baik tu, sibiriniai lemingai gajūs kaip velniai, o užsispyrę kaip... ee... irgi kaip velniai. Duok šen. - Literra išplėšė iš bendrapartiečio rankų buteliuką, vikriai atkimšo jį ir suvertė į pražiotus be sąmonės tysančio Valko nasrus. - Tuoj. Nepraeis ir pusvalandis, kaip jis su bet kuo sutiks. Skaičiuokit laiką.
Ji buvo teisi. Po dvidešmt trijų minučių kankinamasis pradėjo tyliai inkšti, dar po penkių pabudo ir apžvelgė kambaryje susirinkusius kailiniuočius.
- Dfaugai... Dfaugai... Ne...nemufkit daugiau, vifką padafyfiu... - tada pastebėjo atokiau stovinčią Aussią ir suklikęs sibirinių lemingų kovos šūkį įtempė pančius - Tu! Tu! Pafakyk jiem, pafakyk, kad af vifką... vifką... - galiausiai nurimo.
- Va, dabar prašom. Sakiau, kad geresnio preparato jūs niekada nerasit. Dėkui tau, Lėlininke. - Littera paspaudė jam ranką ir nuėjo į tualetą.
- Gerai, prie reikalo. Valkai, tu būsi labai geras ir pasirašysi štai šitą sutartį. Dabar aš ją garsiai perskaitysiu. - Žilis išvynuojo į ritinį susuktą lapą ir ėmė skaityti - Aš, Valkas partinis Lemmus sibiricus, id numeris toks ir toks, sutinku, kad visi mano kūriniai Kailiniuočių partijos narių būtų vertinami vien penketais ir ne mažiau. Taip pat įsipareigoju, kai tik gausiu lygį, vien penketais vertinti kitų bendrapartiečių kūrinius, per amžius amen, kol Partija iširs. Va. Ar sutinki?
- Bet... Af Anai pafadėjau... Pafadėjau... - Valkas bandė muistytis, bet kai Antanas pagrąsino jam kumščiu, iškart nutilo. - Gefai. Futinku. - Kaire ranka (dešinę jam jau buvo sulaužę) paėmė tušinuką ir suraitė savo kreivą parašą į šeštą langelį, ties slapyvardžiu. Paskui padavė dokumentą Žiliui Meškėnui. Šis patenkintas sumurmėjo:
- Nuostabu. Matai, Aussia? Romus kaip avinėlis, nereikėjo nei nagų lupinėt, nei pirštų laužyt. O tu bijojai...
Burundukė nusišypsojo. Artinosi šventės, ir jai, kaip ir visiems bendrapartiečiams, rūpėjo kuo greičiau ir humaniškiau užbaigti šį reikalą - visi kailiniuočiai sutiko, tik šitas vienas bjaurybė, protestuot užsimanė. Bet dabar viskas gerai, galima bus ramiai išsiskirstyti po namus ir ruoštis. Vistik smagus dalykas yra tos Kalėdos, ar ne?

=]

Jei galėjo būti ir geriau, reiškia yra blogai.

Platonas sakė, kad valstybės bus laimingos, kai karaliai filosofuos, o filosofai karaliaus.

Dabar įsivaizduokime Donskį prezidentūroje, o Adamkų - už butaforinėmis knygomis dabinto stalo, nepiktai besišnekučiuojantį su kokiu nors Rusijos žurnalistu - požemininku. Būna pasauly kuriozų =]

Platonas saskė, kad valstybės bus laimingos, kai karaliai filosofuos, o filosofai karaliaus.

Dabar įsivaizduokime Donskį prezidentūroje, o Adamkų - už butaforinėmis knygomis dabinto stalo, nepiktai besišnekučiuojantį su kokiu nors Rusijos žurnalistu - požemininku. Būna pasauly kuriozų =]

- Ei, Anuprai!
- Mmm?
- Dar kartą kabinėsiesi prie Marytės - rankas nugraušiu!
- Dantis išsilaužysi.
- Argi įmanoma nusilaužt dantis kandant šūdą?!..