Šiandien teko malonumas apturėt laimę pabūt dešimtos klasės konstitucijos egzaminus taisančios komisijos nariu. Įsivaizduojat, kaip faina staiga imt ir sužinot, kad prezidento kadencija trunka 10 metų? O įstatymų leidžaimoji valdžia yra generalinis policijos komisaras? Pasitaikė dar ir ne tokių fruktų. Rodos mes prieš du metus tokiais lepšiais nebuvom...

Šiandien per sudvejintą lietuvių kalbos pamoką teko rašyt interpretaciją. Iš Salemutės kūrybos. Ar bent įsivaizduojat kas tai per žvėris?
Nenuostabu, kad kai palikau kabinetą galva plyšo o kojos buvo lyg iš š. Po fizikos ir matematikos pamokų smegeninė dar labiau įsiskaudėjo, jausmas, matyt, kaip po gerų išgertuvių. Arba dar stipresnis - kaip po gero kontrolinio.
Grįžau namo, nepajėgiau užmigti. Tada, galvodamas "ai, kas bus tas bus" nuo pradžios iki pabaigos perklausiau seną, bet ką tik parsisiūstą Within Temptation diską. Ir ką jūs manote? Padėjo! Galvos nebeskauda!

Dabar Sharon de Adel balsą visiems rekomenduosiu kaip puikią priemonę nuo galvos skausmo.

I am trapped in matters cage
I am locked in heavy chains
Sophia, please rescue me,
From the carnal darkness
In the shades of reflections
Break the chains and the cage!..

Byrghal is the only door
To the path of tinctura, (to an)
Alchemy within my soul, that will guide my spirit
And may lead to perfection
Break the chains and the cage!..

Neužsikrauna rašyk.lt. Visiškai. Page not found ir taip toliau, nors tu sprok. Bandžiau skirtingom naršyklėm, peržiūrėjau visus nustatymus, ir nė velnio. Jau galvojau kokį IP baną gavau, bet vartotojas sveikas ir iš kitų kompų sėkmingai eina įsilogint.
Wtf?

Ar matėt kokia apklausa vyksta rašyk.lt pagr. puslapyje? Ooo, jaučiu ne prieš gera tai...

Seniau aš galvojau kad lietuviai (neskaitant išimčių - Justinas, Giedrius bei dar keletas) geros fantastikos rašyt nemoka. Ir štai į mano rankas pagaliau pateko GLF 03/06.
Nusiimu kepurę, atsiklaupiu ant vieno kelio ir atsiprašau visų tų, kurių neįvertinau. Mea culpa. Mea culpa. Mea culpa. Visgi, manau, po rusų ir lenkų lietuvaičiai tvirtai išlaiko geriausių rytų Europos fantastų titulą.


"...Ir paskutinę akimirką, kai išsigandusi siela stengėsi palikti kančiose besiraitantį mano kūną, Kašara galingu šuoliu nusileido ant aikštės grindinio. Pasileido link manęs. Ir tada, pirmą kartą, ji prabilo į mane:
Nepaleisiu. Tu mano.
Kūnas vis raitėsi, bet skausmo nebejutau.
Kašara, jau per vėlu. Kūnas...
Galiu prisiekti, tempdama mane iš laužo, ji juokėsi.
Kvailas žmogau, ir kam tau reikalingas kūnas? Būsi laisvas, kaip ir mes."

...Netolima ateitis. Maskva. Šeši pagrindiniai herojai susieti likimo siūlu, apie kurį, beje, patys net nenutuokia.
Pirmasis personažas – rašytojas fantastas Sergėjus Leonidovas. Štai jis eina iš parduotuvės, mojuodamas maišeliu su dešrelėmis ir degtine, giliai pasinėręs į apmąstymus apie savo naują genialų romaną. Leonidovas – sieloje geras ir romantiškas žmogus, kas atsispindi jo knygose. Tačiau gyvenime jis slepia šiuos bruožus po kandaus, agresyvaus ir pikto mizantropo kauke.
Tiesiog taip lengviau išgyventi šiame sudėtingame pasaulyje. Mes dar ne kartą susitiksime su Leonidu, o net visus du kartus.
Antrasis veikėjas – žudikas – mėgėjas Ivanas Rachmetovas. Jis prasilenkia su Leonidovu, bet susimąstęs jo nepastebi. Labiau už viską pasaulyje Rachmetovas myli vaikus. O kadangi mūsų pasaulis jiems dažniausiai būna žiaurus, Rachmetovas laiko savo pareiga išvaduoti juos nuo kančių. Ivano kišenėse  - saldainiai su kalio cianidu, rankinis grąžtas, savos modifikacijos pistoletas „TT“ ir keletas granatų. Bjaurus tipas! Šioje knygoje jis visą laiką dirbs savo juodus darbus. Dabar Rachmetovas seka jaunąjį Maskvos benamių lyderį, ne kartą perbėgusį žudikui skersai kelio.
O štai ir pats jaunasis benamių lyderis, Volodia Puškariovas. Jam dvylika metų, jis turi didelias mėlynas akis ir dailininko talentą. Dėl nepastovių pajamų Volodia kiekvieną naktį piešia kreida ant asfalto ir aikščių grindinio. Bet rytais pikti kiemsargiai nuvalo jo didžius paveikslus, kurie galėtų pripildyti žmonių širdis gėrio. Tačiau Volodia nekreipia dėmesio į šią Dievo dovaną. Jis svajoja būti kosmonautu. Šio tikslo skatinamas jis net nusileidžia principams ir retkarčiais vagia, visus pinigus išleisdamas atrakcionams. Taip Volodia ugdo ištvermę. Dėmesingmą jis lavina prižiūrėdamas mylimiausią tamaogčį (jei kas pamena – tai toks elektroninis žaislas, neva gyvuliuką augini), o estetinį skonį tobulina japoniškų filmukų – anime – žiūrėjimu.
O štai čia – pirmoji Volodios meilė, mergaitė vardu Olga. Jos tėvas – karo lakūnas, generolas Monovas, papuolęs į nelaisvę Kaukazo separatistams vienos labai  humanitarinės misijos metu. Generolo naikintuvas sudužo kalnuose, ir jis pats, sunkiai sužeistas, jau antrus metus grįžinėja į tėvynę autostopu. Bet mergaitė apie tai nežino. Olga irgi mėgsta anime ir tamagočį, be to ji moka valdyti karinį lėktuvą ir savo pirmą skrydį atliko būdama penkerių metų. Naktį, rūke ir visiškos kovinės parengties sąlygomis.
Mūsų penktasis personažas – vaidmenininkas – tolkinoidas, gimęs elfu – Labadurnas.
Savo žmogiško vardo ir pats neprisimena. Štai jis eina, kartu su savo ištikimuoju mediniu kardu, grįžta iš eilinės vaidmenūškės. Jo siela skrajoja, akyse dega ugnis, kovoje suplėšytas high rate kostiumas tvarkingai susiūtas. Dabar jis galvoja, kurgi nueiti užsiseivinti.
Ir pagaliau šeštasis veikėjas. Tai programuotojas – kompiuterastas, fidointernetininkas, žmogus, mokantis kalbėti ir dainuoti asembleriu, Aleksandras Krivochvostovas. Kompiuteriniame Maskvos pasaulyje apie jį kuriamos legendos. Čia jis, kai vienos kovos metu sudegė modemas, pusantros valandos dvejetainiu kodu švilpavo į laidą informaciją. Tai jis išrado complain‘ą.
Būtent jis yra ilgametis nepakeičiamas BAD.MSG konferencijos moderatorius.
Aleksėjus retai palieka savo krėslą prie kompiuterio. Kartais pas jį konsultuotis užsuka rašytojas Leonidovas, jie kartu geria alų ir kalbasi apie literatūrą. Kartais pas Aleksėjų užeina įdomios moterys: mama jam verda valgyti visai savaitei, o sesuo tvarko namus.

Viskas! Pagrindiniai veikėjai numatyti!
Dabar prasidės veiksmas.

"...O kadangi aš į viską žiūriu paprasto žmogelio akimis ir man svarbu, kad kita mano gyvenimo diena būtų bent jau ne prastesnė už praėjusiąją, o svarbiausia, kad ji nebūtų paskutinė... pagal galimybes, žinoma."

Pasiėmiau iš bibliotekos Lukjanenkos "Žvaigždes". Galvojau, bus kelios dienelės gražaus skaitymo... Kurgi ne. Apturėjau dvi naktis gražaus nemiegojimo, du rytus gražaus galvos skausmo ir du vakarus kvailų pažadų pačiam sau - "na dar pora puslapių, dar pora..."

Pasiėmiau iš bibliotekos Lukjanenkos "Žavigždes". Galvojau, bus kelios dienelės gražaus skaitymo... Kurgi ne. Apturėjau dvi naktis gražaus nemiegojimo, du rytus gražaus galvos skausmo ir du vakarus kvailų pažadų pačiam sau - "na dar pora puslapių, dar pora..."