I have been in Moscow, and there were no bears!

Važiuojam pokoriat' Moskvu. Jei pasiseks - laukit po savaitės, jei nepasiseks... Galit išvis nelaukt :D

Aš ilgai žiūrėjau į miegančią merginą. Princesė. Mano svajonių moteris. Privertusi į įsimylėti ir grįžusi į tolimą planetą, priklausančią jos tėvui. Mano būsimam uošviui... Ant veido savaime užslinko šypsena. "Mano uošvis – imperatorius". Puikus pavadinimas būsimiems memuarams... Arba ne, juk jeigu yra uošvis, turi būti ir uošvienė. "Mano uošvienė – imperatorė!" Kokio šimto puslapių knygelė pusnuogėm gražuolėm ir degančiais žvaigždėlaiviais ištapytu minkštu viršeliu... Išleidimu pasirūpins kokia nors smulki firma kvailu pavadinimu, pavyzdžiui „Renesansas“ arba „Slibinas Gorinyčius“. O išeis ji rubrikoje „fantastika“, kas užtikrina pasisekimą bet kokiam šlamštui...

Du kartus (beveik) iš eilės pamelavau... Gėda.

Iki 080505. Sutikit su duona ir druska.

Dienoraščio nerašo ir rašyt nesiruošia.

Taip jau išėjo, kad išpublikavus paskutiniąją, kaip kažkas pavadino "apsakymų serijos "likau alyvose", dalį gavau velniškai daug velnių už taip vadinamas "technines klaidas". Dėl kelių prisipažįstu - tikrai pražiopsojau ir bandysiu taisytis. Tačiau dauguma, mano manymu, kilo (prašau atleisti, jei ką įžeisiu) dėl gerbiamųjų skaitytojų neišsilavinimo ir fantazijos stokos.
Taigi, štai nedidelis tekstukas, kuris gal būt kai kam kai ką paaiškins, o jei ne - tai bent nuramins kelis įsiaudrinusius komentatorius.


Dvidešimtojo amžiaus aštuntame dešimtmetyje, po kelių nevaldomo nanotechnojogijų protrūkio sukeltų stambių (beveik stichinių) nelaimių, dauguma valstybių ir įvairių organizacijų ėmė skirti milžiniškas lėšas naujų, visiškai kitokių nei iki šiol technologijų tyrinėjimui. Apie dvidešimt metų bet kokios pastangos buvo bevaisės, o finansinė parama, kaip atrodo, dingdavo be pėdsako. Tačiau rezultatas buvo: Kinijos mokslininkai pirmieji paskelbė iki šiol paslaptyje laikytą informaciją, galinčią sukelti tikrą technologinį perversmą. Pamažu tą informaciją viešinant staigių krizių išvengti pavyko, bet ir efektas jau buvo ne tas.
Po truputį nauja biologijos šaka - neoorganika - užvaldė beveik visas pramonės sritis. Esmė tame, kad naujų technologijų gamyba ir eksploatacija nereikalavo nei didelių investicijų, nei ypatingų sąlygų. Tereikėjo tinkamos, gerai vėdinamos terpės daugintis bakterijoms ir keleto specialių nanoįrenginių, kad jų dauginimąsi pakreipti tinkama vaga.
Tebuvo viena bėda: teko iš esmės reformuoti gamtos mokslus, tokius kaip biologija ar chemija. Organiniai junginiai suskirstyti į dvi grupes: neoorganiką ir anglies junginių (arba klasikinę) organiką. Nuo paprastos, neoorganika skyrėsi ne daug kuo, tačiau kita vertus buvo absoliučiai kitokia.
Jos esmė - baltymų molekulėse anglį pakeitęs silicis. Neskaitant to, visos savybės išskyrus elektros laidumą ir reakciją į aukštų dažnių elektromagnetines bangas, liko tokios pačios, taigi leido bakterijoms (naudingus neoorganokos junginius daugiausiai sudarė jos) sėkmingai egzistuoti tiek natūralioje, tiek dirbtinai sukurtose biosferose.
Keletą kartų bandyta įvykdyti teroristinius aktus, paskleidžiant mikroorganizmus, neva galinčius pakenkti silikatams (taip supaprastintai vadinama visa neoorganika), tačiau tai nepavyko dėl greito naujųjų bakterijų prisitaikymo prie kintančių sąlygų. Keletas dirbtinai sukurtų ir pakenkti turėjusių gyvybės formų net paplito ir ėmė nedarydami didesnės žalos gyvuoti Žemės planetoje. Būtent dėl jų (o tiksliau - dėl pietų Amerikos grupuotės sukurto viruso, skambiai pavadinto "terraTheseus") teko keisti nusistovėjusią terminologiją. Įprastus, tiek natūralius, tiek dirbtinius gyvūnų ir retrovirusus, veikiančius smegenų žievę imta vadinti bakteriofagais, o (dažniausiai neveiksmingai) įtakojančius neoorganikos darbą - sileksofagais. (Gali pasirodyti, kad silikatai prie bakterijų nepriskiriami, tačiau tai ne tiesa - toks pavadinimas sugalvotas dėl skirtingomis terminologijos sistemomis besinaudojančių mokslininkų nesutarimų). Kitoms virusų rūšims taip pat pritaikyti nauji terminai.
Neoorganikos triumfas baigėsi dvidešimt antrojo amžiaus viduryje, atsklidus netikėtai grėsmei iš kosmoso.