Pastebėjau kad muzikos geriausiai klausytis tamsoje. Kartais taip "pagauna", kad nežinai kur dingt, ypač jei yra gerokai po vidurnakčio ir klausaisi pusiau miegodamas.
O kartą, vėlų rudens vakarą išėjęs pasivaikščioti į mišką ėmiau ir pasiklydau. Ir ne dėl to kad būčiau neapsakomai žioplas (apylinkės skersai - išilgai išbraidytos dar vaikystėje), o dėl klausomos dainos - kaip tyčia pasipainiojo Tarjos Turunen "I walk alone". Kartais atrodo kad tada pasiklydau tyčia.
Dabar va galvoju, jei be perstojo imčiau klausyt Arijos "Duch voiny", gal netyčia imtų ir prasidėtų trečias pasaulinis karas?..

Don’t try to convince me with messages from God
You accuse us of sins committed by yourselves
It’s easy to condemn without looking in the mirror
Behind the scenes opens reality...

Su rugsėjo pirmąja, mieli vaikučiai. Šiandien jūs pirmą kartą savo gyvenime sužinosit, ką reiškia depresija.

Jei kam dar rūpi fantastikos skyrelio likimas, būkit žmonės, užsidėkit tokį kaip mano (ir keleto kitų) paveiksliuką vietoj avatar'o (arba nusipieškit savas jo interpretacijas).
Padarysim tokią tylią protesto akciją prieš fantastikos teršimą, gal adminai atkreips dėmesį...
Ačiū.

Lietuva - maža šalis. Mažai kas ją žino, mažai kas išvis girdėjo apie Baltijos jūrą ar Pabaltijį. Tačiau visus užsieniečius galima skirstyti  pagrinde į tris tipus:
1. (Latviai, estai, baltarusiai, lenkai, kartais ukrainiečiai, gruzinai)
"Ooo, iš Lietuvos!? Gera šalis, krepšinį gerai žaidžia. (ir prideda vienintelį jų nuomone mandagų klausimą) O tu kartais ne iš Vilniaus?"
2. (Rusai, artimesni vakarų europiečiai, visas Kaukazas, redkarčiais net kas nors iš artimųjų rytų)
"Lietuva? Eee... Aha... Čia kur prie Baltijos? (pasakai ką nors apie Vilnių) Vilnius? Sostinė? (toliau - tyliai) Šitą, o kartais ne Ryga?.."
3. (Visas likęs pasaulis)
"Lietuva... Na... Jo, Lietuva. Žinau. (Išdidžiai palinksi galva. Patikslint ar ta Lietuva Balkanuose, ar kur nors Kaukaze jam, matyt, pritrūksta drąsos.)"

Bet pasitaiko ir visai gražių "fruktų". Tarkim, užklausiančių kokio dydžio yra šis, Lithuania vadinamas, Maskvos priemiestis.

Paskutiniu metu mane labai stebina tai, kaip žmonės reaguoja į sunkiąją muziką. Štai keli vaizdeliai iš atostogų:


- <...>. O kokią muziką tu klausai?
- Ai, šiaip, metalas, gotika...
- O iš kur tokios gauni?
- Kaip tai iš kur?.. Iš interneto parsisiunčiu, kompaktus perku...
- Ir tau parduoda???


(kaimynui, visą laiką leidžiančiam rusišką popsą)
- Čia pas jus muzika labai garsiai visą laiką, gal galėtumėt pritildyt...
- O ką, tau nepatinka? Aš čia specialiai leidau... (nejuokauja.) Vat koks tylus jaunimas šiais laikais...
- Ne tylus, tiesiog kiek kitokią muziką mėgstam.
- O kokią?
(Nesitikiu kad žinos tokią savoką kaip metalas, taigi pateikiu kiek kitaip)
- Na, roką pavyzdžiui...
- Aaa, aš irgi roką mėgstu. "Liube", Valerijus Meladzė... Gerą muziką klausai.


- Ką klausiai?
- "Epica".
- Kas čia dabar???
- Na... kažkas panašaus į "Metaliką". Tik geriau.
- Fu, žinok normalūs žmonės tokių jau senai neklauso, atgyvena, žinok.
- O tai ką pats mėgsti?
- Nu... Visokią... Kelias į žvaigždes pavyzdžiui...

Vakar sužinojau kad prieš dvi dienas Lietuvoje koncertavo mėgstamiausia mano grupė. Tik begalinėmis valios pastangomis pavyko suvaldyti nežmonišką norą įsibėgėti ir trenkti galva į sieną. Gal netyčia būtų padėję...
O ką tokioje situacijoje darytumėt jūs?

Have you ever felt the urge to bid the world farewell - disenchanted by the taste of your personal hell ?
I don’t need no sympathy just a little honesty would that really be too much to ask ?
But in all probability my intangibilities are causing problems letting down your mask
“Step back, look at that”, everybody’s lack of the ability to hear a person out
“A little too loud, a little too proud” wanna find out what I’m about ?

I scream
But no one around seems to hear me
I scream
Got something to say I deserve to be heard


OMG, she is unreal :O

Apsilankėm tame, ką ankščiau vadindavo "Bardų naktimis". Taip taip, gal dar pamenate - lietus, scena kluone, laužai, minia pankuojančio jaunimo ir beveik jaunimo... Jei ne pilna romantika, tai bent nemaža jos dalis. Taip kažkada būdavo, o dabar...

Pastatė didžiulę estradą, apkabinėjo reklamom, prikrovė kaip visada vos veikiančios garso ir apšvietimo technikos. Paskui
padegė supuvusių rąstų krūvą, netoli nuo jos kažkas iškart atvarė tiuninguotą golfą ir visu garsu paleido buką "bumčiką".
Pankuojantis jaunimas atėjo, prisigėrė ir išėjo miegot, iš gretimo miestelio atsibeldė "forsuojantis" jaunimas, taip pat prisigėrė ir ėmė elgtis taip, kaip visada elgiasi girtas šiuolaikinis forsuojantis jaunimas. Išgasdintas "beveik jaunimas" tuoj pat išsilakstė.

Kantrybė trūko kai dar nebuvo nė dvylikos, teko išsilakstyt ir man.

Geriau būčiau į "Be2gether" važiavęs...

Another head hangs lowly,
Child is slowly
taken.
And the violence caused such silence,
Who are we
mistaken?

But you see,
it's not me,
it's not my
family.
In your head,
in your head
they are fighting.
With their tanks
and their bombs,
And their bombs
and their guns.
In your head,
in your head,
they are crying...