Čia yra vienas geriausių visų laikų klipų vienai geriausių visų laikų dainų. Žiūrėkit, kol jo irvėl kas nors neištrynė.

<...>Apocalyptica at "Utenos" pramogų arena (Vilnius) on 15 Apr 2009.

Jėėėėėėėėėėėėėėėėėėėėė \m/

2009 m. LIETUVIŲ KALBOS (GIMTOSIOS) ĮSKAITA. ĮSKAITOS DATA 2009 m. balandžio 15, 16 d. – lietuvių kalba (gimtoji)<...>

Aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa :O

Ar dar kada nors gali pasitaikyti geresnė priežastis nusižudyti?

Bet iš pradžių - reikia sutvarkyti keletą nebaigtų reikalų. Kaip manote, ar sunku įsibrauti į nacionalinį egzaminų centrą ir su savimi pranešti kelis stambaus kalibro automatinius šaunamuosius ginklus?

Nerwuje mi to ze litwini tu nos suna i komentuja bzdury:/

A bolš nikūdy litviny nos ne suna, ne nervūje? :D

Dalyvavau mitinge. Vertėm vietinę valdžią.
Visą naktį gaminom plakatus, kuriuos lietus nuplovė per dešimt minučių. Rinkom žmones, kurių dauguma irgi ištirpo.
Asmeniškai man buvo duota užduotis - suorganizuot kuo daugiau jaunimo. Pavyko įkalbėt vos vieną mergaičiukę, kuriai tik ką aštuoniolika buvo stuktelėję, ir pamačiusi didesnį žmonių susibūrimą ji pabėgo. Paskui atlėkė televizija, pašvysčiojo kamerom, pasakė, kad "mums suprantama jūsų situacija, mes baisiai užjaučiam, tikrai tikrai tikrai", ir išsinešdino nesulaukusi galo. Galų gale su "tauta" išėjo pasišnekėt keli kaimiečiai (kuriuos kažkam kilo mintis pavadinti "tarybos nariais"), paklausinėjo, ko mes čia norim ir kodėl nebijom lietaus. Į mūsų klausimus atsakinėjo lėkštais juokeliais, vis kartojo "ko jūs tokie pikti, pažvelkim į viską linksmiau", paskui irgi dingo.
Galiausiai sužinojom, kad svarstymas (dėl kurio visi ir susirinko) atidedamas kitam posėdžiui. Pasidarė baisiai smagu.

Nors, gerai pagalvojus, ne viskas taip tragiška. Malonu buvo prisimint senus laikus (kai Minske tekdavo bėgioti nuo "omono"), susitikau keletą senų pažįstamų, įsigijau vieną rimtą priešą. Pasirodo iš visko galima išpešt naudos.

Dalyvavau mitinge. Vertėm vietinę valdžią.
Visą naktį gaminom plakatus, kuriuos lietus nuplovė per dešimt minučių. Rinkom žmones, kurių dauguma irgi ištirpo.
Asmeniškai man buvo duota užduotis - suorganizuot kuo daugiau jaunimo. Pavyko įkalbėt vos vieną mergaičiukę, kuriai tik ką aštuoniolika buvo stuktelėję, ir pamačiusi didesnį žmonių susibūrimą ji pabėgo. Paskui atlėkė televizija, pašvysčiojo kamerom, pasakė, kad "mums suprantama jūsų situacija, mes baisiai užjaučiam, tikrai tikrai tikrai", ir išsinešdino nesulaukusi galo. Galų gale su "tauta" išėjo pasišnekėt keli kaimiečiai (kuriuos kažkam kilo mintis pavadinti "tarybos nariais"), paklausinėjo, ko mes čia norim ir kodėl nebijom lietaus. Į mūsų klausimus atsakinėjo lėkštais juokeliais, vis kartojo "ko jūs tokie pikti, pažvelkim į viską linksmiau", paskui irgi dingo.
Galiausiai sužinojom, kad svarstymas (dėl kurio visi ir susirinko) atidedamas kitam posėdžiui. Pasidarė baisiai smagu.

Nors, gerai pagalvojus, ne viskas taip tragiška. Malonu buvo prisimint senus laikus (kai Minske tekdavo bėgioti nuo "omono"), susitikau keletą senų pažįstamų, įsigijau vieną rimtą priešą. Pasirodo iš visko galima išpešt naudos.

Dalyvavau mitinge. Vertėm vietinę valdžią.
Visą naktį gaminom plakatus, kuriuos lietus nuplovė per dešimt minučių. Rinkom žmones, kurių dauguma irgi ištirpo.
Asmeniškai man buvo duota užduotis - suorganizuot kuo daugiau jaunimo. Pavyko įkalbėt vos vieną mergaičiukę, kuriai tik ką aštuoniolika buvo stuktelėję, ir pamačiusi didesnį žmonių susibūrimą ji pabėgo. Paskui atlėkė televizija, pašvysčiojo kamerom, pasakė, kad "mums suprantama jūsų situacija, mes baisiai užjaučiam, tikrai tikrai tikrai", ir išsinešdino nesulaukusi galo. Galų gale su "tauta" išėjo pasišnekėt keli kaimiečiai (kuriuos kažkam kilo mintis pavadinti "tarybos nariais"), paklausinėjo, ko mes čia norim ir kodėl nebijom lietaus. Į mūsų klausimus atsakinėjo lėkštais juokeliais, vis kartojo "ko jūs tokie pikti, pažvelkim į viską linksmiau", paskui irgi dingo.
Galiausiai sužinojom, kad svarstymas (dėl kurio visi buvo susirinko) atidedamas kitam posėdžiui. Pasidarė baisiai smagu.

Nors, gerai pagalvojus, ne viskas taip tragiška. Malonu buvo prisimint senus laikus (kai Minske bėgiojau nuo "omono"), susitikau keletą senų pažįstamų, įsigijau vieną rimtą priešą. Pasirodo iš visko galima išpešt naudos.

Melancholy - still my desire for thy precious tragedian wine...
Sweep me away, into the vale of thine!
Where sorrow's strong and so is joy.

Melancholy - still my desire, O let my heart by thee inspire...
O fill the air with thy sweet scent,
Let thy light, thy star crescent.

Wherever she dwells I will bid a farewell sigh
For she dwells with beauty - beauty that must die
And deep inside me I will wait for her return
To her enchanting, awe-inspiring flame I'll yearn

O lust and rueful thought be mine,
My soul enhanced, desires...
Melancholy.
My heart is thine.

Nepakartojama.

Būna dienos, kai nieko nesupranti. Jauti, kad kažkas atsitiko - pasaulis apsiverčia, parodo savo dygliuotą pusę ir ima pjaut, skersai, o paskui išilgai.
Tu desperatiškai ieškai priežasties, analizuoji įvairius atsitikimus, perkratai visą netolimą praeitį, iš naujo apmąstai pasirinkimus, bet nieko nerandi. Tuo tarpu visi ženklai rodo, kad kažkas tikrai netvarkoj. Pjovimas sustiprėja.

Kartais po kurio laiko viskas susitvarko savaime. Kartais randi priežastį ir kaip nors pašalini pasekmes. Kartais pripranti. Kartais...
Bet dažniausiai eilinį kartą pasijunti visišku kvailiu.

Debesėliai... Hmm. Kol kas atrodo kvailai, bet gal priprasim...

Beje, gal kas žino, kuo taip reikia užsižymėt, kad gautum kritiko ordiną?

Kad tu gyventum permainų laikais

(Senovės kinų prakeiksmas)