Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu: dauguma rašykų (sakyčiau - literatų, knygų mėgėjų ir šiaip apsišvietusių žmonių) neskiria "i" ir "L" raidžių.
Gal n-tąjį kartą esu išvadinamas vaiku, plius, niekas iki šiol neatsiprašė. Ir dar kažkas drįsta tvirtinti, kad 99% vyresnių nei 12 metų Lietuvos gyventojų moka skaityti...

Šiandien man stuktelėjo. Taaaip stuktelėjo, kad daugiau niekad gyvenime negrįšiu į senas vėžes.

Romos imperijoje tokio amžiaus žmonėms dar neleisdavo vyno gert, viduramžiais - statydavo į pirmas eiles mūšyje, o Egipte daugumai vergų tai jau buvo senatvė. Kokį kelią man pasirinkt?..

Šiandien man stuktelėjo. Taaaip stuktelėjo, kad daugiau niekad gyvenime negrįšiu į senas vėžes.

Romos imperijoje tokio amžiaus žmonėms dar neleisdavo vyno gert, viduramžiais - statydavo į pirmas eiles mūšyje, o Egipte daugumai vergų tai jau buvo senatvė. Kokį kelią man pasirinkt?..

Металлисты - это самый развитой и передовой класс, и никто не может отрицать, что это и есть передовой отряд всего пролетариата*. (В.И. Ленин)

Va šitaip. \m/

*(Metalistai - tai labiausiai išvystyta ir vedančioji klasė, ir niekas negali neigti, kad tai ir yra būrys, priekin vedantis visą proletariatą)

Металлисты - это самый развитой и передовой класс, и никто не может отрицать, что это и есть передовой отряд всего пролетариата. (В.И. Ленин)

(Metalistai - tai labiausiai išvystyta ir vedančioji klasė, ir niekas negali neigti, kad tai ir yra vedančioji viso poletariato klasė)

Papasakot tau, anūkėli, kaip gyveno žmonės senovėj? Na tada sėsk, klausyk. Atsisėdai? O va senovėje tu negalėtum kur nori sėdėt. Būtų tekę eit kėdę atsinešt... Ne, ji pati neateitų ir po tavim nelįstų. Ne, ne sugedusi. Kėdės seniau, žinok, visai nevaikščiojo. Matai, jos buvo nejudančios, visai kaip... kaip kelmai. Pameni, parke rodžiau tau kelmą? Ne, medis – tai tas aukštas, su šakom. Kelmas kitoks. Prisiminei? Tai va, visus baldus ankščiau darydavo iš medienos. Teisingai, todėl jos ir neliko. Kiekviename name tada turėdavom net keletą kėdžių, o jei pritrūkdavo – galėdavom nueiti pas kaimynus ir pasiskolinti. Sakai, toli? Ne, tai dabar iki artimiausių kaimynų – per du greitkelius ir tunelį, o seniau žmonės gyveno visai šalia vieni kitų. Kartais net statydavo tokius didelius, aukštus namus, kur vienu metu gyvendavo visas šimtas žmonių. O gal net daugiau? Pamiršau... Klausi, kokio dydžio? Na, penkių aukštų, devynių, dvidešimties... Ir be reikalo juokiesi, anūkėli! Tai dabar uždrausta statyt daugiau nei tris aukštus, kad žmonės nebijotų. O va ankščiau statydavo... Aš pats kažkada gyvenau aštuntame... Taip, prosenelis drąsus. Ir atmintis jo gera. Sakai, kaipgi mes pakildavom į aštuntą aukštą? Ogi liftu. Liftas – tokia mašina, kažkas panašaus į kraną namo viduje. Hmm, kaip naktį pakildavome? Na irgi liftu... Ne, liftas nemiegojo. Ne, liftas nesiskundė mašinų teisių komisijai. Jis gi nebuvo protingas, turėjo tik variklį ir mygtukus, ir dirbo visada, jei nesulūždavo... Ne, senelis ne vergvaldys! Pas mus visos mašinos buvo nemąstančios! Taip, net ir dulkių siurblys. Jis viską iš eilės siurbdavo, tekdavo būt atsargiems... Užtat jis niekada, girdi, niekada nesiskųsdavo: „Vaikščiojat čia, o man tvarkyt reikia!“ Ir skalbimo mašina irgi galvot nemokėjo. Ji bent jau nesipiktindavo, kad marškinių apykaklė nešvari.
Ne, senelis nesijaudina! Ką reiškia – vaistinėlė atėjo? Gal ji pasiklausyt atėjo, juk jai irgi įdomu! Štiš, nelaboji! Ne, man nereikia raminamųjų!
Kas dar būdavo gero? Na, kiekvienam name tada buvo virtuvė. Tai tokia vieta, kur ruošiamas maistas. Ne, tik baltymų tabletes reikia vandeniu užpilti, o maistą mes pjaustydavom, kepdavom, dėdavom į lėkštes, valgydavom šaukštais ir šakutėm... Šakutė – tai tokia metalinė lazdelė, su rankena, aštri labai... Taip, nes buvom narsūs. Bet visgi kaip skanu būdavo paimti mėsos gabalą, pasičirškinti, ir su svogūnais... Ne, anūkėli, senelis ne žmogėdra. Apie tai, ką mes valgėm, tu mokykloj mokysies, per mažas dar tokius dalykus žinot... Tai va, virtuvėje mes gaminom maistą ir valgėm, miegamajame miegojom, svetainėj priiminėjom svečius. Kam atskiri kambariai?  Tai aš gi sakau, baldai tada buvo kvaili, stovėjo kur stovi. Čia tik dabar jie iš sienų lenda... bjaurybės...
Taigi, name būdavo po keletą kambarių. Kiekvienam iš jų – po langą, irgi kvailą tokį, nejudantį. Čia tik dabar tu piršteliu mosteli, ir siena tampa permatoma. Nekvailiok! O mes langus užtraukdavom užuolaidom, kad pro juos kaimynai nežiūrėtų. Ai, dar kambariuose būdavo radiatoriai. Jais tekėjo karštas vanduo, ir namuose pasidarydavo šilta... Čia tik dabar – visur karšta, ankščiau klimatas kitoks buvo, namus tekdavo šildyti. Kai kuriuose namuose žmonės net ugnį kurdavo. Taip, žinoma, tikrą. Degindavo medžio gabalus.... na taip, tu gi matei kelmą.
Ką sakai? Ne, vandens mums kibirais nešiot nereikėjo. Turėjom vandentiekį. Galėjom atsukti čiaupą – visai kaip dabar – ir prisipilti vandens. Pilną vonią vandens... Vonia – tai toks dubuo su vandeniu. Jame galima buvo gulėti ir praustis... Ne, senelis neverkia. Senelis paprasčiausiai pasiilgo vonios. Senelis nemėgsta šluostytis higieninėmis servetėlėmis... Ankščiau buvo daug vandens, ir kvailas senelis priprato jame praustis... Neverkiu, sakau aš tau! Ech...
Tai va, taip mes ir gyvenom. Ryte keldavomės iš lovų ir eidavom į virtuvę. Pjaustėm gabalą mėsos ir kepdavom jį ant ugnies. Paskui susmeigdavom į mėsą šakutes ir dėdavom į burną. Ne, liežuvio neprasidurdavom, matyt buvom labai įgudę... Paskui mes eidavom iš vieno namo į kitą, kurį vadindavom darbu. Paskui vėl grįždavom namo. Jei veikdavo liftas, pasikeldavom juo. Užtraukdavom langą užuolaida, kad nedirsčiotų kaimynai. Jeigu būdavo šalta, užsikurdavom ugnį. Arba susėsdavom aplink radiatorių šildytis...
Na ko dabar verki, anūkėli? Nereikia verkti, žinok tai buvo labai primityvus gyvenimas... Neverk, nes dulkių siurblys vėl vaistinėlę kviečia! Neverk, anūkėli, prašau tavęs! Na gerai, prisipažįstu aš viską pats sugalvojau! Niekada žmonės taip negyveno, niekada! Visa tai – tik pasaka!

Kaip manot, gal jau pribrendo laikas lietuvių kalba išleisti trumposios Lukjanenkos prozos rinkinį? Čia šioks toks indėlis, jeigu ką =]

Mums nepatinka naujasis rašyko svetainės stilius. Mes esame senojo interfeiso šalininkai. Niekada nesutiksime, kad dviem numeriais didesnės raidės ir nenormaliai iškreiptas šriftas yra gražu. O didžiausias mėšlas yra žvaigždutės. Va.

Kas sutinka?

Kaip baigsis šiandien užgimę įvykiai?
1. Tvarkai palaikyti bus įvesta Rusijos kariuomenė (apie išvedimą niekas ir negalvoja)
2. Tvarkai palaikyti bus įvesta Lenkijos kariuomenė (taip ir liks Vilniuje. Iš kitur gal išeis)
3. Tvarkai palaikyti bus nuverstas senas ir išrinktas naujas Seimas iš tautinių mažumų ir naujai susikūrusių partijų (apytiksliai 30% "Jedinaja Rossija", 20% "Komunistinio darbo partija" (buvusi "darbo partija"), 20% "Socialdemokratų partija" (po kelių konstitucijos pakeitimų - tiesiog komunistų partija) 15% "Fašistinės Lietuvos skinhedų sąjunga", 15% Anarchistų partija )
4. Tvarkai palaikyti bus nuverstas Seimas. Vietoj jo turėsim absoliutinę monarchiją su monarchu, atsitiktiniu būdu renkamu iš aktyviausiai perversme dalyvavusių veikėjų.
5. Tvarką bandanti palaikyti NATO nuspręs nebesivarginti ir susiras prie Kauno naują poligoną branduolinių bombų bandymams.

Balsuokit, piliečiai. Pratinkitės.

Through the CLOUDS of lies and fear
In silent moments it comes near:

In my deepest hour of darkness
They will shine.
(feel my scorn)
endlessly.
(The sword that killed the unicorn)
Splenderanno . per aspera ad astra

Kas sako, kad death metal negali būti švelnus? Tik tie, kas niekada negirdėjo Haggard'ų.